13 lapkritis

Pagyrimas, garbė, malonė ir visos stiprybės bei meilė Jėzaus motinai Marijai.Ačiū tau, motina, nes esi šalia manęs, nes tu mane gelbi ir myli. Ši diena man yra nepamirštama, diena be saulėlydžio kaip Viešpaties Velykos. Tai yra diena, kai dangus pasilenkė virš manęs, o šventieji atliko stebuklingus veiksmus. Lapkričio 13 d., Marijos diena, mano diena, diena, kai Dangiškoji Motina uždės nuodėmingą vaiką prie savo krūtinės ir išgelbės jį per visą amžinybę. Lapkričio 13-oji yra diena, kai Motina liepia savo angelams nusileisti į Žemę, diena, kai Trejybė su dangiškąją motina išgydo amžinąjį pacientą, kuris, nepaisant to, kad neturi ligų, jo kūną sulenkia pasaulio blogis.

Likus mėnesiui iki šios dienos, prisimenama, kad Dangiškoji motina verčia saulę šokinėti Fatimoje, lapkričio 13 d. Motina verčia nuodėmingo sūnaus gyvenimą. Dabar metai praeina ir aš galiu tik padėkoti Dievo Motinai, galiu iš jos semtis malonės ir ramybės. Žvelgdamas atgal į tą daugelio metų lapkričio 13 d., Prisimenu tik stebuklą, vietoj to, jei šiandien, lapkričio 13 d., Matau prieš daugelį metų vykusį skirtumą, suprantu, kad Marija man daro stebuklus kiekvieną dieną, net jei aš nematau.

Jei žvelgiu atgal, suprantu, kur pradėjau ir kur esu dabar. Ačiū Šventajai Motinai. Ačiū ne tik už tai, kad išgydei mane, bet ir už tai, kad išgelbėjai mane. Tai, kad prieš daugelį metų lapkričio 13 d. Ne tik gydo kūną, bet ir džiaugiasi mano siela, nes aš visada ir kiekvieną dieną gaunu dvasinę malonę.

Kiekvienas iš mūsų turime lapkričio 13 d. Visi turime dieną, kai Dievas stipriai pasireiškia mūsų gyvenime. Gal ne tik padėkoti mums, bet ir pasakyti, kad esu ten, esu čia, šalia jūsų, pasiruošęs visada jums padėti. Mes visi esame tokios dienos liudininkai kaip mano lapkričio 13-oji. Visi jūs, jei nukreipiate žvilgsnį į savo praeitį, suprantate, kad Dievas, be to, kad kuria ir jus, vadovauja jums ir seka kiekvieną jūsų egzistavimo žingsnį.

Ko jūs mane išmokėte lapkričio 13-ąją?
Jis išmokė mane turėti tikėjimą, mylėti Dievo Motiną, nepasiduoti, melstis, tikėti Dievu.Mokė suprasti, kad mes visada turime vilties, kad Dievas gali padaryti viską, kad visada turime būti arti Marijos.

Marija, kokia tu esi graži. Tu, kaip malonės karalienė ir visagalis, palenkei man nuodėmingą ir nereikšmingą vyrą. Tu atėjai man pasakyti, kad tau esu svarbus, nepakartojamas, kad nors ir tavo akyse svarbu nusidėjėlis, Dievo sūnus. Jūs atėjote man pasakyti, kad kol aš praėjau pro minią ir niekas nepastebėjo, kad esi su manimi, tu vaikščiojai šalia manęs ir mylėjai mane su tikru sūnumi.

Ačiū lapkričio 13 d. Malonė Marija. Ačiū. Supratau, kad nesu vieniša, kad turiu amžiną gyvenimą, kad gaunu malonių, kad gaunu atleidimą, kad esu mylima.

Kiekvieną dieną net per daugelį metų, kai ateis lapkričio 13 d., Kai daugeliui tai yra paprasta diena, pakeliu akis į dangų ir turėsiu nostalgiją Rojams iki paskutinės savo egzistavimo lapkričio 13 d.

Ačiū Maria. Ačiū, mama. Kiekvieną dieną dėkoju jums, kai padėkojau jums lapkričio 13 d.

RAŠYTA PAOLO TESCIONE (AČIŪ GAUTI).