14 gražių Jėzaus pažadų tiems, kurie praktikuoja šį atsidavimą

Būdamas 18 metų ispanas prisijungė prie Piaristų tėvų naujokų Bugedo. Jis įsakymus tarė reguliariai ir išsiskyrė tobulumu bei meile. 1926 m. Spalio mėn. Per Mariją jis pasiūlė save Jėzui. Iškart po šio didvyriško aukojimo jis nukrito ir buvo imobilizuotas. Jis mirė šventai 1927 m. Kovo mėn. Jis taip pat buvo privilegijuota siela, gavęs žinią iš dangaus. Jos direktorius paprašė jo parašyti Jėzaus pažadus tiems, kurie atkakliai praktikuoja VIA KRUCIS. Jie yra:

1. „Via Crucis“ metu duosiu viską, ko iš manęs reikalaujama

2. Pažadu amžiną gyvenimą visiems, kurie kartas nuo karto meldžiasi „Via Crucis“.

3. Aš jomis vadovausiuosi visur ir padėsiu ypač jų mirties valandą.

4. Net jei jie turi daugiau nuodėmių nei jūros smėlio grūdai, visi bus išgelbėti nuo kelio praktikos Nukryžiuotasis. 

5. Tie, kurie dažnai meldžiasi „Via Crucis“, danguje turės ypatingą šlovę.

6. Aš juos išvaduosiu iš skaistyklos pirmąjį antradienį arba šeštadienį po jų mirties.

7. Ten palaiminsiu kiekvieną kryžiaus kelią ir mano palaiminimas seka juos visur žemėje ir po jų mirties net danguje amžinybę.

8. Mirties valandą neleisiu velniui jų gundyti, paliksiu jiems visus fakultetus

tegul jie ramiai ilsisi mano rankose.

9. Jei jie melsis „Via Crucis“ su tikra meile, aš kiekvieną iš jų paversiu gyvu ciboriumu, kuriame esu Man bus malonu, kad mano malonė tekėtų.

10. Aš atkreipsiu dėmesį į tuos, kurie dažnai melsis „Via Crucis“. Mano rankos visada bus atviros kad juos apsaugotum.

11. Kadangi esu nukryžiuotas ant kryžiaus, visada būsiu su tais, kurie mane pagerbs, melsdamiesi „Via Crucis“ dažnai.

12. Jie niekada nebegalės atsiskirti nuo Manęs, nes aš jiems suteiksiu malonę

niekada daugiau nedaryk mirtingųjų nuodėmių.

13. Mirties valandą aš paguosiu juos savo buvimu ir kartu eisime į dangų. MIRTIS BŪS

SALDAS VISIEMS Tiems, kurie mane gerbė, visą gyvenimą gyvendami, melsdamiesi

VIZINĖ KRAKCIJA.

14. Mano dvasia bus jiems apsauginė šluostė ir aš visada jiems padėsiu, kai tik jie kreipsis tai.

Broliui Stanìslao (1903–1927) duoti pažadai: „Linkiu, kad jūs giliau pažintumėte meilę, kuria dega mano širdis, siela, ir jūs ją suprasite, kai medituosite apie Mano aistrą. Nieko nepaneigsiu sielai, kuri meldžiasi Mane savo Aistros vardu. Valanda meditacijos apie mano skaudžią aistrą turi daugiau nuopelnų nei ištisus metus trunkantis kraujo liejimas “. Jėzus pas S. Faustiną Kovalską.

I STACIJA: Jėzus nuteistas mirties bausmei

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Pilotas pasiduoda įnirtingos minios reikalavimui, garsiau ir garsiau šaukiančiam: „Būkite nukryžiuotas!“, Ir paskelbia mirties nuosprendį nekaltajam Jėzui.

Dievo sūnus pripažįstamas kaltu žmogaus teisingumo dėka, vietoj to žmogus yra tikrasis neteisėto pasmerkimo kaltininkas.

Jėzus tyli ir laisvai sutinka mirti už mūsų išgelbėjimą.

O begalinis mano Dievo gerumas, prašau atleisti už mano nuodėmes, su kuriomis aš taip dažnai atnaujinau tavo bausmę iki mirties. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

II STACIJA: Jėzus paima kryžių

- Mes mylime tave, o Kristau ...

Po mirties nuosprendžio ant sužeisto Jėzaus pečių uždedamas sunkus kryžius.

Kiek nedėkingumo! Jėzus aukoja žmogų, o žmogus dovanoja Viešpačiui sunkų kryžių, prikrautą visų nuodėmių.

Jis apkabina ją su meile ir nuneša į Kalvariją. Ir kai jis bus pakeltas, jis taps išganymo įrankiu, pergalės ženklu.

O, Jėzau, padėk man su tavimi sekti skausmingu mano išbandymo būdu ir kantriai nešti mažus kiekvienos dienos kryžius. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

III STACIJA: Jėzus krenta pirmą kartą

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Jėzus lėtai eina skausmingu Kalvarijos keliu, tačiau neatlaiko pastangų ir smarkiai krenta ant žemės, sutraiškytas po kryžiaus svoriu.

Jėzaus kryžių sunkina ne medis, o žmonių panieka ir nedorybė.

Jis visame kame tapo panašus į mus, padarė silpną, kad būtų mūsų stiprybe. O, Jėzau, tebūnie tavo kritimas mano stiprybė gundymuose, padėk man nenuklysti į nuodėmę ir atsikelti iškart po kritimo. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

IV STACIJA: Jėzus susitinka su savo SS. Motina

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Marija pamatė sūnaus kritimą. Jis priartėja ir mato šventąjį Veidą, padengtą san-gue ir žaizdomis. Tai nebeturi formos ar grožio.

Jo akys patenkina Jėzaus akis be žodžių, kupinos meilės ir skausmo.

Tai buvo nuodėmės, kurios iškreipė Sūnaus veidą ir skausmo kardu pramušė Motinos sielą.

O Liūdesio Motina, kai kenčiu ir jaučiuosi išbandyta, priversk motinišką žvilgsnį padėti ir paguosti. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

V STACIJA: Jėzui padėjo Kirėnas

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Jėzus nebeatlaikė kryžiaus svorio ir mirties bausmės vykdytojai, bijodami, kad gali mirti pakeliui į Kalvariją, priversti žmogų iš Kirėnos jam padėti.

Vyras buvo nusidėjęs. Buvo teisinga, kad jis turėjo mokėti, nešdamas sunkų savo kaltės kryžių. Ir vietoj to jis visada atsisako arba, kaip ir kirenietis, imasi to tik jėga.

O, Jėzau, tas kryžius, kurį nešioji su tokia meile, yra mano. Bent leiskite man padėti jums neštis dosniai ir kantriai. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

VI STACIJA: Veronika nušluoja Jėzaus veidą

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Moteris, įveikusi baimę ir žmogaus pagarbą, prieina prie Jėzaus ir nuvalo jo veidą, padengtą krauju ir dulkėmis.

Viešpats apdovanojo Veronikos drąsų gestą, palikdamas ant veido užklijuotą jos veido atvaizdą.

Kiekvieno krikščionio širdyje yra atspausdintas Dievo paveikslas, kad tik nuodėmė gali panaikinti ir iškreipti.

O Jėzau, aš pažadu gyventi šventai, kad galėčiau nešti savo sielai tavo veido veidą, pasirengusį mirti, o ne nusidėti. Mūsų Tėve ... Amžinasis poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

VII STACIJA: Jėzus patenka antrą kartą

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Jėzus, susilpnėjęs sumušimų ir išsiliejusio kraujo, antrą kartą patenka po kryžiumi. Kiek pažeminimas! Didenybės ir galios karalius, sukūręs dangų ir pasaulį, dabar guli ant žemės, kurią slegia mūsų nuodėmės.

Tas kūnas, išsekęs ir pažemintas dulkėse, slepia dievišką Širdį, kuri myli ir plaka nedėkingiems vyrams.

O, švelniausias Jėzau, susidūręs su tiek daug nuolankumo, aš jaučiuosi sumišęs ir kupinas gėdos. Nusiramink savo pasididžiavimą ir priversk mane atsisakyti meilės raginimų. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

VIII STACIJA: Jėzus susitinka su pamaldžiomis moterimis

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Tarp minios, einančios po Jėzaus, pamaldžių Jeruzalės moterų grupė, varoma užuojautos ir meilės, eina prieš jį verkdama.

Paguodęs dėl jų buvimo, Jėzus randa stiprybės jiems atskleisti, kad didžiausias skausmas, verčiantis jį kentėti, yra žmonių nuodėmės. Dėl šios priežasties jo mirtis daugeliui bus nenaudinga.

O mano liūdnasis Viešpatie, aš įsitraukiu į pamaldžių moterų grupę, kad apraudotų tavo skausmai, kuriuos sukelia mano dažnos nuodėmės. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

IX STACIJA: Jėzus patenka trečią kartą

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Jėzus dabar yra išsekęs nuo kančios. Jam nebėra jėgų vaikščioti, jis sustingsta ir vėl smarkiai krenta po kryžiumi, trečią kartą maudydamas žemę krauju.

Ant Jėzaus Kūno atsiveria naujos žaizdos, o kryžius, prispaudęs galvą, erškėčiais atnaujina vainikavimo skausmus.

Gailestingasis Viešpatie, mano pakartotinė nuodėmė po daugybės pažadų yra tikroji tavo kritimo priežastis. Aš prašau jus priversti mane mirti, o ne vėl būti įžeistam dėl nuodėmės. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

X STACIJA: Jėzus nusivilko drabužius

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Kartą per Kalvariją Dievo Sūnaus laukia dar vienas pažeminimas: jam nusirengiama.

Jėzui liko tik tie, kurie saugojo jo Kūną. Dabar jie nuplėšė juos nuo jo piktų žmonių akių akivaizdoje.

Pati gryniausia auka jos nusiaubtame kūne tyliai atleidžia nuo mūsų kuklumo, nuogumo ir nešvarumų.

O, Jėzau, leisk man už tavo pažeistą kuklumą sutaikyti už visas pasaulyje padarytas nešvarias nuodėmes. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

XNUMX-oji STACIJA: Jėzus prikalė prie kryžiaus

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Jėzus, gulėdamas ant kryžiaus, atveria rankas aukščiausiam kankinimui. Ant to altoriaus nepriekaištingas Avinėlis sunaudoja savo auką, didelę auką.

Jėzus leidžiasi prikaustytas prie liūdnai pagarsėjusio pastolio, iš skausmo atpirkdamas mūsų nuodėmes. Jo rankos ir kojos perveriamos didelėmis vinimis ir išvaromos į medį. Kiek smūgių nuplėšė tą vyno kūną!

O nekalta auka, aš taip pat noriu prisijungti prie tavo aukos, visam laikui prikišdama save ant šio kryžiaus. Mūsų Tėve ... Amžinasis poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

XII STACIJA: Jėzus miršta ant kryžiaus

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Štai Jėzus prikėlė ant kryžiaus! Iš to skausmo sosto jis vis dar turi meilės ir atleidimo žodžius savo mirties bausmės vykdytojams.

Šalia kryžiaus Švenčiausioji Motina, apstulbusi iš skausmo, seka ilgą ir skausmingą Sūnaus kančią ir mato jį kaip piktadarį.

Nuodėmė nužudė Meilę ir už nuodėmę dieviškasis Avinėlis pralietė kraują.

O Marija, aš taip pat noriu prisijungti prie tavęs tavo skausme ir apraudoti tavo ir mano vienintelės bičių mirtį, pažadėdamas, kad daugiau jo neįžeisi nuodėme. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

XIII STACIJA: Jėzus nusileido nuo kryžiaus

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Jėzus atjungiamas nuo kryžiaus ir dedamas į motinos glėbį. Liūdnoji Marija pagaliau gali vėl apkabinti tą žavų Kūną ir padengti glamonėmis bei bučiniais.

Motina apraudoja Sūnų, kurio ji nebeturi, bet visų pirma verkia už žmonių nuodėmes, kurios buvo jos mirties priežastis.

O šventoji Motina, leisk man taip pat patirti bučinį į Jėzaus žaizdas, atlyginant už mano nuodėmes ir pasiryžus pradėti naują meilės ir aukos gyvenimą. Mūsų Tėve ... Amžinasis poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį

XIV STACIJA: Jėzus pastatytas ant kapo

Mes dieviname jus Kristų ir palaiminame jus, nes su savo šventu kryžiumi jūs išpirko pasaulį.

Skausmingo kelio pabaigoje „tom-ba“ pasveikina Dievo Sūnų. Prieš atidarant kapą, Marija ir mokiniai ašarinėmis akimis paskutinį žvilgsnį nukreipia į Jėzų.

Tos žaizdos rankose, kojose, šone yra jo meilės mums ženklai. Mirtis, kapas, visas Jėzaus gyvenimas byloja apie meilę, apie neįtikėtiną Dievo meilę žmonijai.

O Marija, pažvelk į mane taip pat į sužeistą Jėzaus Kūną, kad padaryčiau savo širdyje įspūdį apie jo nukryžiuotos meilės ženklus. Tėve mūsų ... amžinas poilsis ...

Šventoji motina, deh! Tu padarysi Viešpaties žaizdas įspausta į mano širdį