17 dalykų, kuriuos Jėzus atskleidė šventajai Faustinai apie dieviškąjį gailestingumą

Dieviškojo gailestingumo sekmadienis yra puiki diena pradėti klausytis, ką mums sako pats Jėzus.

Ar šiais laikais mums, kaip žmogui, kaip šaliai, kaip pasauliui, nereikia vis daugiau Dievo gailestingumo? Ar dėl savo sielos galime sau leisti neklausyti, ką Jėzus mums pasakė per šventąją Faustiną apie savo gailestingumą ir koks turėtų būti mūsų atsakas?

Benediktas mums sakė: „Tai tikrai svarbi mūsų laikų žinia: gailestingumas kaip Dievo stiprybė, kaip dieviškoji riba prieš pasaulio blogį“.

Prisiminkime dabar. Arba atraskite svarbiausius dalykus pirmą kartą. Dieviškojo gailestingumo sekmadienis yra puiki diena pradėti klausytis, ką mums sako pats Jėzus:

(1) Noriu, kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir prieglobstis visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną atsiveria Mano švelnaus gailestingumo gelmės. Viso malonių vandenyno link toms sieloms, kurios artėja prie Mano Gailestingumo šaltinio. Siela, einanti išpažinties ir priimanti šventąją Komuniją, gaus visišką nuodėmių atleidimą ir bausmę. Tą dieną atsiveria visi dieviški vartai, pro kuriuos teka malonė. Neleisk sielai bijoti priartėti prie Manęs, net jei jos nuodėmės yra tokios pat raudonos. Dienoraštis 699 [Pastaba: išpažinties negalima daryti patį sekmadienį. Iš anksto yra gerai]

(2) Žmonija neturės ramybės, kol ji užtikrintai kreipsis į Mano Gailestingumą. -Šv. Faustinos dienoraštis 300

(3) Tegul visa žmonija pripažįsta mano neaprėpiamą gailestingumą. Tai pabaigos laiko ženklas; tada ateis teisingumo diena. 848 dienoraštis

(4) Kas atsisako praeiti pro mano gailestingumo duris, turi praeiti pro mano teisingumo duris ... Dienoraštis 1146

(5) Sielos žūva, nepaisant mano karčios aistros. Aš suteikiu jiems paskutinę išganymo viltį; tai yra mano gailestingumo šventė. Jei jie negarbins Mano gailestingumo, jie pražus amžinybei. Dienoraštis 965

(6) Mano širdis perpildyta didelio gailestingumo sieloms ir ypač vargšams nusidėjėliams. Jei tik jie galėtų suprasti, kad aš jiems esu geriausias iš Tėvų ir kad būtent jiems kraujas ir vanduo tekėjo iš Mano širdies kaip iš šaltinio, perpildyto gailestingumo. Dienoraštis 367

(7) Šie spinduliai apsaugo sielas nuo mano Tėvo pykčio. Laimingas yra tas, kuris apsigyvens jų prieglobstyje, nes Dievo teisinga ranka to nesupras. Noriu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų gailestingumo šventė. Dienoraštis 299

(8) Mano dukra, parašyk, kad kuo didesnė sielos kančia, tuo didesnė jos teisė į mano gailestingumą; [Raginu] visas sielas pasitikėti neaprėpiama Mano Gailestingumo bedugne, nes noriu jas visas išgelbėti. Dienoraštis 1182

(9) Kuo didesnis nusidėjėlis, tuo didesnę teisę jis turi į mano gailestingumą. Mano gailestingumas patvirtinamas kiekviename mano rankų darbe. Kas pasitiki Mano gailestingumu, nepražus, nes visas jo reikalas yra mano, o jo priešai bus sunaikinti mano kėdės dugne. Dienoraštis 723

(10) [Tegul didžiausi nusidėjėliai pasitiki mano gailestingumu. Jie turi teisę prieš kitus pasitikėti Mano Gailestingumo bedugne. Mano dukra, rašyk apie mano gailestingumą kankinamoms sieloms. Mano gailestingumo apeliuojančios sielos mane džiugina. Tokioms sieloms suteikiu dar daugiau malonių, nei jos prašo. Aš negaliu nubausti net didžiausio nusidėjėlio, jei jis kreipiasi į Mano užuojautą, bet, priešingai, aš tai pateisinu savo nesuvokiamu ir neišaiškintu gailestingumu. Dienoraštis 1146

(11) Noriu suteikti visišką atleidimą sieloms, kurios eis išpažinties ir priims šventąją komuniją mano gailestingumo šventėje. Dienoraštis 1109

(12) Aš noriu savo tvarinių pasitikėjimo. Paraginkite sielas labai pasitikėti mano negailestingu gailestingumu. Tegu silpna ir nuodėminga siela nebijo prieiti prie Manęs, nes net jei ji turėtų daugiau nuodėmių, nei pasaulyje yra smėlio grūdelių, viskas būtų paskendusi neišmatuojamose Mano gailestingumo gelmėse. Dienoraštis 1059

(13) Prašau garbinti Mano gailestingumą per iškilmingą šventės šventę ir pagerbiant nupieštą vaizdą. Šiuo įvaizdžiu aš suteiksiu daug malonių sieloms. Tai turi priminti mano gailestingumo reikalavimus, nes net pats stipriausias tikėjimas yra nenaudingas be darbų. Dienoraštis 742

(14) Pasakyk [visiems žmonėms], mano dukra, kad aš pati esu Meilė ir Gailestingumas. Kai siela pasitiki manimi pasitikėdama, aš ją užpildau tokia malonių gausa, kad ji negali savyje jų sulaikyti, bet spinduliuoja kitoms sieloms. Jėzau, dienoraštis 1074

(15) Aš žmonėms siūlau laivą, kuriuo jie turi atvykti priimti malonės prie gailestingumo šaltinio. Tas laivas yra šis atvaizdas su parašu: „Jėzau, aš tavimi pasitikiu“. Dienoraštis 327

(16) Pažadu, kad siela, gerbianti šį įvaizdį, nepražus. Aš taip pat žadu pergalę prieš [jo] priešus jau čia, žemėje, ypač mirties valandą. Aš pats ginsiu tai kaip savo šlovę. Jėzau, 48 dienoraštis

(17) Sielas, skleidžiančias mano gailestingumo garbę, visą gyvenimą saugau kaip švelnią savo dukters motiną, o mirties valandą aš būsiu ne jų teisėjas, o gailestingasis Išganytojas. Tą paskutinę valandą siela neturi nieko, kuo apsiginti, išskyrus Mano Gailestingumą. Laiminga yra siela, kuri per savo gyvenimą paniro į Gailestingumo šaltinį, nes teisingumas jo neturės. Dienoraštis 1075