3 paprasti būdai, kaip paprašyti Dievo, kad pakeistų tavo širdį

„Tokį pasitikėjimą turime prieš Jį, kad jei ko nors prašome pagal Jo valią, Jis mus išklausys. Ir jei žinome, kad jis mus išklauso, ko tik prašome, žinome, kad turime to, ko jo prašėme“ (1 Jono 5:14-15).

Kaip tikintieji, mes galime prašyti Dievo daugelio dalykų, tiksliai nežinodami, kad tai Jo valia. Galime prašyti finansiškai aprūpinti, bet gali būti Jo valia, kad apsieitume be kai kurių dalykų, kurių, mūsų manymu, mums reikia. Mes galime prašyti fizinio išgydymo, bet gali būti Jo valia, kad išgyventume ligos išbandymus arba net ta liga baigtųsi mirtimi. Mes galime prašyti, kad mūsų vaikas būtų išgelbėtas nuo nusivylimo, bet tai gali būti Jo noras, kad jie patirtų Jo buvimą ir galią, kai Jis juos išlaisvins. Galime prašyti, kad išvengtume sunkumų, persekiojimų ar nesėkmių, ir vėlgi, Jo valia gali būti panaudota tai, kad mūsų charakteris būtų panašus į Jį.

Tačiau yra ir kitų dalykų, apie kuriuos galime neabejotinai žinoti, kad tai Dievo valia ir troškimas mums. Viena iš tokių temų – mūsų širdies būklė. Dievas mums aiškiai pasako, kokia yra Jo valia dėl atgimusios žmogaus širdies perkeitimo, ir mums būtų išmintinga prašyti Jo pagalbos. Galų gale, tai yra dvasinis virsmas ir niekada nebus atliktas mūsų natūralia, žmogiška valia ar sugebėjimais.

Štai trys dalykai, dėl kurių galime drąsiai melstis už savo širdį, žinodami, kad prašome pagal Jo valią ir kad Jis mus išklauso ir patenkins mūsų prašymus.

1. Dieve, duok man reiklią širdį.
„Štai žinia, kurią išgirdome iš Jo ir paskelbėme jums, kad Dievas yra šviesa ir Jame visiškai nėra tamsos. Jei sakome, kad bendraujame su Juo ir einame tamsoje, meluojame ir nevykdome tiesos“ (1 Jono 1:5-6).

Tyliai stovėjau tamsoje ir žiūrėjau, kaip mano dukterėčia bando užmigti. Kai įėjau į jos kambarį norėdamas nuraminti jos verksmą, buvo visiškai tamsu, išskyrus blankią jos „švytėjimo tamsoje“ čiulptuko šviesą, kurią greitai suradau jos lovelėje ir padaviau jai. Kai stovėjau prie durų, mano akys priprato prie tamsos ir supratau, kad ten visai ne taip tamsu. Kuo ilgiau išbuvau tamsiame kambaryje, tuo šviesiau ir normaliau atrodė. Atrodė tik tamsu, palyginti su ryškia šviesa prieškambaryje prie pat durų.

Tiesą sakant, kuo ilgiau išbūsime pasaulyje, tuo labiau tikėtina, kad mūsų širdies akys prisitaikys prie tamsos ir greičiau, nei manome, manysime, kad einame šviesoje. Mūsų širdys lengvai apgaudinėjamos (Jeremijo 17:9). Turime prašyti, kad Dievas duotų mums skirtumą tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos. Jei netikite tuo, pabandykite prisiminti pirmą kartą, kai tapote Kristaus pasekėju, kai pamatėte filmą, kupiną nešvankybių, atviro smurto ar šiurkštaus seksualinio humoro. Jūsų dvasinis jausmas buvo įžeistas. Ar tai tebėra tiesa ir šiandien, ar jūs to tiesiog nepastebite? Ar jūsų širdis pasiruošusi atskirti gėrį ir blogį, ar jau priprato prie tamsos?

Mums taip pat reikia įžvalgumo, kad pažintume tiesą iš melo pasaulyje, pripildytame antikristo dvasios. Klaidingų mokymų apstu net mūsų konservatyvios bažnyčios sakyklos. Ar turite pakankamai įžvalgumo, kad atskirtumėte kviečius nuo pelų?

Žmogaus širdžiai reikia atskirties tarp gėrio, blogio, tiesos ir melo, tačiau yra ir trečia svarbi sritis, kaip Jonas primena 1 Jono 1:8-10. Mums reikia įžvalgumo, kad atpažintume savo nuodėmę. Mes dažnai labai gerai parodome dėmę kituose, o savo akyse nepastebime kelmo (Mato 7:3-5). Įžvalgia širdimi mes nuolankiai tiriame, ar nėra trūkumų ir nesėkmių, žinodami savo polinkį pervertinti savo asmeninį teisumą.

Psalmė 119:66: „Išmok mane gero supratimo ir pažinimo, nes aš tikiu tavo įsakymais“.

Hebrajams 5:14: „Tačiau kietas maistas skirtas suaugusiems, kurių pojūčiai praktikuojasi atskirti gėrį ir blogį.

1 Jono 4:1: „Mylimieji, netikėkite kiekviena dvasia, bet patikrinkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes į pasaulį išėjo daug netikrų pranašų.

1 Jono 1:8: „Jei sakome, kad nenusidėjome, apgaudinėjame patys save, ir tiesos nėra mumyse.

2. Dieve, duok man norinčią širdį.
„Iš to žinome, kad Jį pažinome, jei laikomės Jo įsakymų“ (1 Jono 2:3).

„Tada, mano mylimieji, kaip jūs visada paklusote, ne kaip tik mano akivaizdoje, bet dabar daug labiau man nesant, su baime ir drebuliu vykdykite savo išgelbėjimą; nes Dievas veikia jumyse, nori ir dirba savo malonumui“ (Filipiečiams 2:12-13).

Dievas trokšta ne tik, kad mes Jam paklustume, bet ir mes norėtume Jam paklusti, kad Jis pats duoda mums ir valią, ir gebėjimą daryti tai, ko prašo. Paklusnumas Dievui yra svarbus, nes jis atskleidžia, kad mūsų širdis pakeitė Jo viduje gyvenanti Dvasia. Mūsų anksčiau mirusios dvasios buvo atgaivintos (Efeziečiams 2:1-7). Gyvi daiktai rodo, kad jie yra gyvi, lygiai taip pat, kaip į žemę pasodinta sėkla pradeda dygti naujai ir galiausiai tampa subrendusiu augalu. Paklusnumas yra atgimusios sielos vaisius.

Dievas nenori, kad paklustume nenoriai ar nenoriai, nors kartais ir žino, kad nesuprasime Jo įsakymų. Štai kodėl mums reikia Jo Dvasios, kad suteiktų mums palankią širdį; mūsų neatpirktas kūnas visada maištauja prieš Dievo įsakymus, net būdami tikintieji. Noringa širdis įmanoma tik tada, kai atiduodame visą savo širdį Viešpačiui, nepalikdami jokių paslėptų kampelių ar uždarų vietų, kur nenorime leisti Jam visiškos prieigos ir kontrolės. Negalime sakyti Dievui: „Aš paklusiu tau visame kame, išskyrus tai. „Visiškas paklusnumas kyla iš visiškai atsidavusios širdies, o visiškas pasidavimas yra būtinas, kad Dievas paverstų mūsų užsispyrusias širdis į pasirengusią širdį.

Kaip atrodo pasiruošusi širdis? Jėzus davė mums puikų pavyzdį, kai meldėsi Getsemanės sode naktį prieš savo nukryžiavimą. Jis nuolankiai atidavė savo dangiškąją šlovę, kad gimtų žmogumi (Filipiečiams 2:6-8), patyrė visas mūsų pasaulio pagundas, tačiau pats nenusidėjo (Hebrajams 4:15), o dabar jo laukia baisi fizinė mirtis. ir atskyrimas nuo Tėvo, nes Jis prisiėmė mūsų nuodėmę (1 Petro 3:18). Per visa tai Jo malda buvo tokia: „Ne taip, kaip aš noriu, bet kaip tu“ (Mato 26:39). Tai ryžtinga širdis, kylanti tik iš Dievo Dvasios.

Hebrajams 5:7-9: „Savo kūno dienomis jis garsiai verkdamas ir ašaromis meldėsi ir meldėsi Tam, kuris galėjo išgelbėti jį nuo mirties ir buvo išklausytas dėl jo gailestingumo. Nors jis buvo Sūnus, jis išmoko paklusnumo iš to, ką patyrė. Ir tapęs tobulu, Jis tapo amžinojo išganymo šaltiniu visiems, kurie Jam paklūsta. “

1 Metraščių 28:9: „Tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi ir gera valia. nes Viešpats ištiria visas širdis ir supranta visas mintis“.

3. Dieve, duok man mylinčią širdį.
„Nes tai yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios, kad mylėtume vieni kitus“ (1 Jono 3:11).

Meilė yra išskirtinis ir įtikinamas bruožas, išskiriantis Kristaus pasekėjus nuo pasaulio. Jėzus sakė, kad pasaulis sužinos, kad mes esame Jo mokiniai, mylėdami vieni kitus kaip tikintieji (Jono 13:35). Tikra meilė gali kilti tik iš Dievo, nes Dievas yra meilė (1 Jono 4:7-8). Tikrai mylėti kitus įmanoma tik tada, kai patys žinome ir patiriame Dievo meilę mums. Kai pasiliekame Jo meilėje, ji persilieja ir į mūsų santykius su kitais tikinčiaisiais ir neišgelbėtaisiais (1 Jono 4:16).

Ką reiškia turėti mylinčią širdį? Ar tai tik jausmas, emocijų antplūdis, kuris pasireiškia mumyse, kai ką nors matome ar su juo kalbamės? Ar tai gebėjimas parodyti meilę? Kaip žinoti, kad Dievas davė mums mylinčią širdį?

Jėzus mus mokė, kad visi Dievo įsakymai yra apibendrinti dviem paprastais teiginiais: „Pirmiausia mylėkime Dievą visa širdimi, siela, protu ir jėgomis, o savo artimą kaip save patį“ (Lk 10, 26-28). Toliau jis apibrėžė, kaip atrodo mylėti savo artimą: Didžiausia meilė neturi nieko iš to, kad jis atiduoda gyvybę už draugus (Jono 15:13). Jis ne tik papasakojo, kaip atrodo meilė, bet ir pademonstravo, kai nusprendė ant kryžiaus atiduoti savo gyvybę už mus, iš meilės Tėvui (Jono 17:23).

Meilė yra daugiau nei jausmas; tai tikėjimas veikti kitų vardu ir jų labui, net ir pasiaukojimo sąskaita. Jonas mums sako, kad neturėtume mylėti vien žodžiais, bet darbais ir tiesa (1 Jono 3:16-18). Matome poreikį ir Dievo meilė mumyse skatina mus veikti.

Ar turi mylinčią širdį? Štai testas. Kai mylint kitus reikia atidėti į šalį savo norus, pageidavimus ar poreikius, ar norite tai padaryti? Ar matote kitus Kristaus akimis, atpažįstant dvasinį skurdą, kuris yra elgesio ir pasirinkimų, dėl kurių juos sunku mylėti, pagrindas? Ar esate pasirengęs palikti savo gyvenimą, kad jie taip pat galėtų gyventi?

Reikli širdis.

Valinga širdis.

Myli širdis.

Paprašykite Dievo pakeisti jūsų širdies sąlygas šiose srityse. Melskitės su pasitikėjimu, žinodami, kad tokia Jo valia, kad Jis jus išgirs ir atsakys.

Filipiečiams 1:9-10: „Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis labiau apgaubtų tikru pažinimu ir visokeriopa įžvalga, kad galėtumėte priimti puikius dalykus, būti nuoširdūs ir nepriekaištingi iki Kristaus dienos.