5 m. Vasario 2021 d. Evangelija su popiežiaus Pranciškaus komentaru

DIENOS SKAITYMAS
Nuo laiško žydams
Žydis 13,1-8

Broliai, broliška meilė išlieka tvirta. Nepamirškite svetingumo; kai kurie, tai praktikuodami, to nežinodami, sutiko angelus. Prisimink kalinius, tarsi būtum jų bendrakaliai, ir tuos, su kuriais blogai elgiamasi, nes ir jūs turite kūną. Santuoką turi gerbti visi, o vestuvių lova - nepriekaištinga. Iššeimininkus ir svetimavusius teiks Dievas.

Jūsų elgesys yra be rūstybės; būk patenkintas tuo, ką turi, nes pats Dievas pasakė: „Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu“. Taigi galime drąsiai sakyti:
«Viešpats yra mano pagalba, nebijosiu.
Ką žmogus gali man padaryti? ».

Prisiminkite savo lyderius, kurie jums tarė Dievo žodį. Atidžiai apsvarstykite galutinį savo gyvenimo rezultatą, pamėgdžiokite jų tikėjimą.
Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, ir per amžius!

Dienos evangelija
Iš Evangelijos pagal Marką
Mk 6,14-29

Tuo metu karalius Erodas išgirdo apie Jėzų, nes jo vardas tapo žinomas. Buvo sakoma: „Jonas Krikštytojas prisikėlė iš numirusių ir dėl šios priežasties turi galią daryti stebuklus“. Kita vertus, kiti sakė: „Tai Elia“. Dar kiti sakė: „Jis yra pranašas, kaip ir vienas iš pranašų“. Bet Erodas, apie tai išgirdęs, pasakė: "Tas Jonas, kuriam aš nukirpau galvą, prisikėlė!"

Iš tikrųjų pats Erodas pasiuntė suimti Jono ir pasodinti į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Herodijo, nes jis ją vedė. Tiesą sakant, Jonas tarė Erodui: „Jums nėra teisėta laikyti brolio žmoną su savimi“.
Štai kodėl Erodijas jo nekentė ir norėjo, kad jis būtų nužudytas, bet jis negalėjo, nes Erodas bijojo Jono, žinodamas, kad jis yra teisingas ir šventas žmogus, ir jį prižiūri; klausydamasis jo, jis buvo labai suglumęs, vis dėlto noriai klausėsi.

Tačiau palanki diena atėjo, kai Erodas per savo gimtadienį dovanojo pokylį aukščiausiems savo teismo pareigūnams, kariuomenės karininkams ir Galilėjos didžiajam. Kai įėjo pati Herodijo duktė, ji šoko ir patiko Erodui bei vakarienininkams. Tada karalius pasakė mergaitei: „Paklausk manęs, ko nori, ir aš tau duosiu“. Ir jis kelis kartus jai prisiekė: „Ko tik manęs paprašysi, aš tau duosiu, net jei tai būtų pusė mano karalystės“. Ji išėjo ir pasakė motinai: "Ko turėčiau paklausti?" Ji atsakė: "Jono Krikštytojo galva". Ir tuoj pat, nuskubėjusi pas karalių, ji paprašė: "Aš noriu, kad tu man dabar padėk man ant dėklo Jono Krikštytojo galvą". Karalius dėl priesaikos pasidarė labai liūdnas, o vakarieniautojai nenorėjo jos atsisakyti.

Tuoj karalius pasiuntė sargybą ir liepė atnešti Jono galvą. Sargybinis nuėjo, nukirto galvą kalėjime ir paėmė galvą ant padėklo, atidavė mergaitei, o mergina atidavė motinai. Sužinoję apie tai Jono mokiniai, jie priėjo, paėmė jo kūną ir pastatė į kapą.

ŠVENTO TĖVO ŽODŽIAI
Jonas pašventino visą save Dievui ir savo pasiuntiniui Jėzui, bet galų gale kas nutiko? Jis mirė dėl tiesos, kai pasmerkė karaliaus Erodo ir Herodijo svetimavimą. Kiek žmonių brangiai moka už įsipareigojimą tiesai! Kiek teisuolių nori eiti prieš srovę, kad neneigtų sąžinės, tiesos balsų! Tiesūs žmonės, nebijantys eiti prieš grūdus! (Angelas 23 m. Birželio 2013 d