Kovo 6 d. Pelenų trečiadienis. Šiandien reikia pasakyti maldą

Tu paskambinai man, Viešpatie, aš ateinu.

Jei sustosiu pažvelgti į veidrodį arba pateksiu į savo gyvenimo gelmes, atrandu dvi puikias, matyt, nesutaikomas tikroves. Manau, kad mano švelnumas yra niekis ir didybė tų darbų, kuriuos Viešpats padarė mano gyvenime. Iki šiol nesu jam dainavęs vertingo meilės eilėraščio, bet jis dar prieš man gimstant suformavo mane kaip malonės stebuklą. Ir šiandien kvietimas grįžta. Jo. - Grįžk pas mane visa širdimi. Negalima leisti, kad jo kvietimas dingtų. Būtina paversti savo dvasią dėmesinga, rūpestinga, paklusnia, nes jos pažadai yra didingi. Jis niekada niekieno neatstumia, neniekina vargšų, nežemina nusidėjėlio, neleidžia savo stalo trupiniams kristi į purvą. Šiandien apsidengti pelenais tikrai yra aiškumo ir pasirinkimo ženklas. Tai panašu į krypties pakeitimą ar, dar geriau, suvokimą, kad tuštybės, vilionės, kerai yra tarsi šakelės, kurias reikia deginti. Tik deginant visus mūsų dvasios negatyvus, mūsų esybės spindesys spindi. Padengti save pelenais reiškia suvokti savo silpnybę, savo nieką, savo nesugebėjimą ir visų pirma didžiulį netvarką, susikaupusį mūsų gyvenime. Viešpats gali atgauti jėgas ir pagreitį mūsų dvasiai. Padengti save pelenais reiškia suvokimą, kad mūsų akys negali žiūrėti į saulę, o drabužiai yra dėmėti ir suplyšę. Jis, be galo didelis grožis ir gėris, laukia mūsų apsivalyti ir išgelbėti, išpirkti ir atkurti.

Aš, Viešpatie Jėzau, sudeginau visas savo nuosėdas ir padėjau savo niekų pelenus ant galvos.

Leisk man ateiti pas tave ir būti šalia tavęs su susikaupusia siela ir nuoširdžia širdimi.

(ištrauka iš brošiūros „Gavėnia - atitikties Kristui Jėzui kelias“, autorius - N. Giordano)

MALDA už NUOMĄ

(50 psalmė)

Pasigailėk manęs, Dieve, pagal savo gailestingumą; *
tavo didelėje meilėje ištrink mano nuodėmę.

Nuplauk mane nuo visų mano nuodėmių, *

apvalyk mane nuo mano nuodėmės.
Atpažįstu savo kaltę, *

mano nuodėmė visada yra prieš mane.

Prieš tave, tik prieš tave, aš nusidėjau *
kas tavo akyse yra blogai, aš tai padariau;
todėl kalbėdamas esate teisus *
teisingai, tavo nuomone.

Štai aš kaltas buvau gimęs *
nuodėmėje mama mane pastojo.
Bet jūs norite širdies nuoširdumo *
ir vidun mokyk man išminties.

Apvalykite mane isopu, ir aš būsiu apvalyta; *
nuplaukite mane ir aš būsiu baltesnis už sniegą.
Leisk man pajusti džiaugsmą ir džiaugsmą *
tavo sulaužyti kaulai džiaugsis.

Nukreipk akis nuo mano nuodėmių *
ištrinti visas mano klaidas.
Kurk manyje, o Dieve, tyra širdis *
atnaujink manyje tvirtą dvasią.

Neatstumk manęs nuo savo buvimo *
ir neatimk man iš tavo šventosios dvasios.
Suteik man džiaugsmą būti išgelbėtam *
palaikyk manyje dosnią sielą.

Aš išmokysiu klaidžiotojus tavo kelių *
ir nusidėjėliai grįš pas jus.
Išgelbėk mane iš kraujo, Dieve, Dieve, mano išgelbėjimu, *
mano liežuvis išaukštins tavo teisingumą.

Viešpatie, atverk mano lūpas *

ir mano burna skelbia tavo pagyrimą;
nes tau nepatinka auka *
Jei aš siūlau deginamąsias aukas, tu jų nepriimsi.

Susikaupusi dvasia *

yra auka Dievui,
sudaužyta ir pažeminta širdis *

tu, Dieve, neniekini.

Savo meile dovanok malonę Sionui *
pakelk Jeruzalės sienas.

Tada jums patiks nustatytos aukos, *
holokaustas ir visa apmauda,
tada jie aukos aukas *
ant savo altoriaus.

Šlovė Tėvui ir Sūnui *
e allo Spirito Santo.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir amžinai, *
per amžių amžius. Amen.