Marija iš Medjugorjės: Dievo Motina mums parodė antgamtines tikroves

„Daug kartų manęs klausia: „Ar tu Marija iš Medjugorjės?“. Iš karto į galvą ateina Šventojo Rašto žodžiai: kieno tu esi? Pauliaus, Apolono, Kefo? (1 Kor 1,12, 18). Taip pat paklauskime savęs: kas mes tokie? Mes nesakome „Medjugorjani“, aš atsakyčiau: Jėzaus Kristaus! Šiais žodžiais vizionierė Marija Pavlovic pradeda savo kalbą Florencijos Palazzetto dello Sport, kuris gegužės 8000 d. subūrė apie 20 žmonių, minint XNUMX metų apsireiškimų Medjugorjėje. Paprastu ir pažįstamu būdu Marjia kreipėsi į susirinkusiuosius, pasidalijo savo, kaip vizionierės, patirtimi ir krikščioniškos jausmais, įsipareigojusia, kaip ir mes visi, eiti šventumo keliu. „Aš nenorėjau, kad Dievo Motina man pasirodytų, bet ji pasirodė“, – tęsia Marija. „Kartą jos paklausiau: kodėl aš? Dar ir šiandien prisimenu jo šypseną: Dievas leido, o aš pasirinkau tave! Sakė Gospa. Tačiau per daug kartų dėl to mus stato ant pjedestalo: nori mus padaryti šventaisiais... Tiesa, aš pasirinkau šventumo kelią, bet dar nesu šventas! „Pagunda „anksčiau pašventinti antgamtinius išgyvenimus išgyvenančius žmones“ yra labai paplitusi, bet, deja, atskleidžia Dievo pasaulio pažinimo stoką ir užslėptą fetišizmą. Prisirišdamas prie Dievo pasirinkto įrankiu žmogaus, žmogus kaip nors bando užčiuopti patį Dievą, kuris jai jautriai apsireiškia. „Sunku, kai tave laiko šventuoju, o tu žinai, kad toks nesi“, – pakartoja Marija. „Šiame kelyje aš kovoju kaip ir visi kiti; ne visada man lengva mylėti, pasninkauti, melstis. Aš nesijaučiu palaimintas vien dėl to, kad Dievo Motina pasirodo man! Gyvenu savo gyvenimą pasaulyje konkrečiai kaip moteris, žmona, mama... Kažkas netgi laiko mus burtininkais ir prašo nuspėti ateitį!“. Tai aiškus raginimas, kuris mums ateina iš vizionieriaus, kuris dvidešimt metų kasdien susitinka su Dievo Motina; tai kvietimas nebūti vertinamam kaip idealui, kaip divai. Tiesą sakant, vizionieriai yra ne kas kita, kaip antgamtinės tikrovės veidrodis: jie ją mato ir atspindi, kad tikinčiųjų bendruomenė galėtų kaip nors suvokti jos vaizdą ir juo praturtėti. „Dievo Motina mums parodė įvairias antgamtines realijas, įskaitant tas dimensijas, kuriose atsidursime po mirties. Galiausiai jis mums pasakė: matėte, dabar paliudykite! Tikiu, kad pagrindinė mūsų užduotis yra būti liudininkais tai, ką matome, bet ir iš pirmų lūpų patirti Mergelės, kuri yra ne tik mama, bet ir mokytoja, sesuo, draugė, mokymą. Su savo gyvenimu, kad kiti tave įsimylėtų.

Mes esame pasiruošę atlikti bet kokį tyrimą ir medicininę apžiūrą, kad tik pritrauktume netikinčius į tikėjimą, o tikintieji labiau tikėtų. Dabar svarbu ištverti, kad šis Taikos Karalienės pasodintas medis augtų vis daugiau. Tiesą sakant, iki šiol iš mažos sėklos po dvidešimties metų jis tapo dideliu medžiu, kuris savo šakomis suteikia šešėlį kraštutiniams pasaulio galams. Kiekvieną dieną mes matome, kaip gimsta nauja maldos grupė, įkvėpta Medjugorjės, net Kinijoje, kur krikščionių tikėjimas yra stipriai persekiojamas. Tai kalba kupina idėjų, tačiau visų pirma pabrėžianti autentiškos dvasinės kelionės, kurios šaknys yra tikėjimas, viltis ir meilė, svarbą visiems tiems, kuriuos Viešpats pasirinko savo įrankiais ir kurie išgyvena kitokio pobūdžio mistinius išgyvenimus. „Dievo Motina kartą pasakė: Šioje mozaikoje kiekvienas žmogus yra svarbus... Tegul kiekvienas per maldą atranda savo užduotį ir gali pasakyti sau „Dievo akyse aš svarbus!“. Tada bus nesunku įgyvendinti Jėzaus įsakymą: ką girdi į ausį, skelbk ant stogų (Mk 10, 27).

Taip Marija Pavlovic baigia savo kalbą, bet tuoj pat įgyvendina jos pačios pasiūlytus raginimus, pasilikdama maldoje su tūkstančiais dalyvių. Po rožinio, kuriam ji vadovavo, per Eucharistijos adoraciją, Mergelės apsireiškimas užantspaudavo visas kalbas, kurias pasakė ir kiti dalyviai, kurie savo įsikišimu nubrėžė plačią judėjimo, susijusio su Medjugorje, panoramą (kun. Jozo, Jelena, kun. Amorthas, kun. Leonardas, kun. Divo Barsotti, kun. G. Sgreva, A. Bonifacio, kun. Barnaba...). Daug įvairių kūrinių, originalių spalvų, formų ir tekstūrų, bet visi svarbūs norint sukurti tą nuostabią mozaiką, kurią Dievo Motina nori pasiūlyti pasauliui.