Pamaldumas Sent Lusijai: kaip ir kur jis švenčiamas!

Sent Lusijos pasekėjų pamaldumo istorija prasidėjo iškart po jos mirties. Pirmieji daiktiniai įrodymai apie Liucijos kultą yra marmurinis užrašas, datuojamas IV a., Kuris buvo rastas Sirakūzų katakombose, kur buvo palaidota Liucija. Netrukus po to popiežius Honoriusas I paskyrė juos bažnyčia Romoje. Netrukus jo kultas išplito iš Sirakūzų į kitas Italijos vietas ir kitas pasaulio vietas - nuo Europos iki Lotynų Amerikos, į kai kurias vietas Šiaurės Amerikoje ir Afrikoje. Šiandien visame pasaulyje yra Sent Lusijos relikvijų ir jos įkvėptų meno kūrinių.

Sirakūzuose Sicilijoje, Liucijos gimtajame mieste, jos garbei organizuojamas vakarėlis natūraliai yra nuoširdus, o šventės trunka dvi savaites. Sidabrinė Liucijos statula, ištisus metus saugoma katedroje, išnešama ir paraduojama pagrindinėje aikštėje, kur visada laukia didelė minia. Santa Lusijos naktį švenčia ir kiti Šiaurės Italijos miestai, ypač vaikai. Pagal tradiciją Liucija atvyksta ant asilo nugaros, paskui jį eina kuprininkas Castaldo ir atneša saldumynų bei dovanų vaikams, kurie gerai elgėsi visus metus. 

Savo ruožtu vaikai jai paruošia kavos puodelius su sausainiais. Šv. Liucijos diena taip pat minima Skandinavijoje, kur ji laikoma šviesos simboliu. Sakoma, kad šviežiai šv. Liucijos dieną švęsti padės pakankamai šviesos praleisti ilgąsias Skandinavijos žiemos naktis. Švedijoje jis ypač švenčiamas, žymint atostogų sezono atėjimą. Čia merginos pasipuošia „Liucija“. 

Jie vilki baltą suknelę (jo grynumo simbolis) su raudona varčia (vaizduojančią jo kankinystės kraują). Merginos taip pat ant galvų nešioja žvakių vainiką ir atneša sausainių bei „Lucia focaccia“ (šafranu užpildytų sumuštinių - pagamintų specialiai šiai progai). Šiose ceremonijose dalyvauja ir protestantai, ir katalikai. Į žvakių šviesą panašios procesijos ir šventės vyksta Norvegijoje ir Suomijos dalyse.