Palaiminta Jutta iš Tiuringijos, šv. Diena, birželio 25 d

(d. apie 1260 m.)

Palaimintos Tiutijos Jutos istorija

Šiandieninis Prūsijos gynėjas pradėjo savo gyvenimą tarp prabangos ir valdžios, tačiau mirė paprastas vargšo tarnas.

Tiesą sakant, dorybė ir pamaldumas Jutta ir jos vyrui visada buvo svarbiausia, abu kilmingi. Jie abu kartu ruošėsi piligriminei kelionei į šventąsias Jeruzalės vietas, tačiau jos vyras pakeliui mirė. Našlė La Jutta, pasirūpinusi savo vaikų priežiūra, nusprendė gyventi taip, kad būtų visiškai maloni Dievui. Jis pašalino brangius drabužius, papuošalus ir baldus, kurie buvo jo rankose, ir tapo Pasaulietinis pranciškonas, prisiimdamas paprastą religingo drabužį.

Nuo to laiko jo gyvenimas buvo visiškai skirtas kitiems: rūpinosi ligoniais, ypač raupsuotaisiais; linkę į vargšus, kurie lankėsi jų gaubtuose; padėti paralyžiuotam ir aklam, su kuriuo pasidalino savo namams. Daugelis Tiuringijos piliečių juokėsi, kaip kadaise garsioji ponia praleido visą laiką. Bet Jutta pamatė Dievo veidą vargšams ir jautėsi garbė atlikti bet kokią tarnystę.

Apie 1260 metus, neilgai trukus iki mirties, Jutta gyveno netoli nekrikščionių Rytų Vokietijoje. Ten jis pastatė nedidelį atsiskyrėlį ir be paliovos meldėsi už jų atsivertimą. Ji šimtmečius buvo gerbiama kaip ypatingoji Prūsijos globėja.

Atspindys

Jėzus kartą pasakė, kad kupranugaris gali lengviau praeiti pro adatos akį, nei turtingas žmogus - į Dievo karalystę. Tai mums yra gana baisi žinia. Galbūt mes neturime didelių laimių, tačiau mes, gyvenantys Vakaruose, džiaugiamės dalimi pasaulio gėrybių, kurių neįsivaizduoja viso pasaulio žmonės. Dideliam kaimynų džiaugsmui Jutta po vyro mirties sutvarkė savo turtus ir paskyrė savo gyvenimą rūpintis tais, kurie neturėjo jokių galimybių. Jei pasektume jo pavyzdžiu, žmonės greičiausiai taip pat juoksis iš mūsų. Bet Dievas nusišypsos.