Kas yra mistika? Apibrėžimas ir pavyzdžiai

Žodis mistika kildinamas iš graikų kalbos žodžio mystes, kuris nurodo į slapto kulto pradžią. Tai reiškia asmeninės bendrystės su Dievu ar vienijimąsi su juo (ar kokia kita dieviškosios ar galutinės tiesos forma) siekimą ar pasiekimą. Žmogus, kuris sėkmingai siekia ir pasiekia tokią bendrystę, gali būti vadinamas mistiku.

Nors mistikų išgyvenimai tikrai nėra kasdienio patyrimo, jie paprastai nelaikomi paranormaliais ar magiškais. Tai gali sukelti painiavą, nes žodžiai „mistiškas“ (kaip „mistiniame didžiojo Houdinio meistriškume“) ir „paslaptingasis“ yra taip glaudžiai susiję su žodžiais „mistika“ ir „mistika“.

„Key Takeaways“: kas yra mistika?
Misticizmas yra absoliutaus ar dieviško asmeninis patyrimas.
Kai kuriais atvejais mistikai patiria save kaip dieviškąją; kitais atvejais jie supranta, kad dieviškumas yra atskirtas nuo savęs.
Mistika egzistavo per visą istoriją, visame pasaulyje ir gali kilti iš bet kokios religinės, etninės ar ekonominės kilmės. Misticizmas vis dar yra svarbi religinės patirties dalis.
Kai kurie garsūs mistikai padarė didelę įtaką filosofijai, religijai ir politikai.
Misticizmo apibrėžimas ir apžvalga
Mistikos yra ir toliau kyla iš daugelio skirtingų religinių tradicijų, įskaitant krikščionybę, judaizmą, budizmą, islamą, induizmą, daoizmą, Pietų Azijos religijas ir animistines bei totemistines religijas visame pasaulyje. Iš tiesų, daugelis tradicijų siūlo konkrečius kelius, kuriais praktikai gali tapti mistikais. Keletas tradicinių religijų mistikos pavyzdžių:

Hinduizmo posakis „Atmanas yra Brahmanas“, kuris maždaug reiškia „siela yra viena su Dievu“.
Budistiniai tathatos išgyvenimai, kurie gali būti apibūdinami kaip „ši tikrovė“ už kasdienio jausmo suvokimo ribų, arba zeno ar nirvanos išgyvenimai budizme.
Žydų kabalistinė sefiroto patirtis arba Dievo aspektai, kurie, supratę, gali suteikti nepaprastų įžvalgų apie dieviškąją kūrybą.
Šamaniškos dvasios patirtys ar ryšys su dieviškumu, susijęs su gydymu, sapnų aiškinimu ir pan.
Krikščioniški asmeninio apreiškimo iš Dievo ar bendravimo su juo išgyvenimai.
Sufizmas, mistiška islamo šaka, per kurią praktikai kovoja už bendrystę su dieviškuoju per „mažai miego, pokalbių, mažai maisto“.

Visus šiuos pavyzdžius galima apibūdinti kaip mistikos formas, tačiau jie nėra tapatūs vienas kitam. Pavyzdžiui, budizme ir kai kuriose induizmo formose mistika yra vieninga ir dieviškoji dalis. Krikščionybėje, judaizme ir islame, priešingai, mistikai bendrauja ir palaiko dieviškąjį ryšį, tačiau lieka atskirti.

Panašiai yra ir tokių, kurie mano, kad „tikros“ mistinės patirties negalima apibūdinti žodžiais; „neišmatuojama“ ar nenusakoma mistinė patirtis dažnai vadinama apopatine. Arba yra tokių, kurie mano, kad mistinius išgyvenimus galima ir reikia apibūdinti žodžiais; katafatiški mistikai pateikia konkrečius teiginius apie mistinę patirtį.

Kaip žmonės tampa mistiški
Misticizmas nėra rezervuotas religingiems ar tam tikrai žmonių grupei. Moterys, kaip ir vyrai, (o gal labiau linkusios) turėti mistinių išgyvenimų. Apreiškimus ir kitas mistikos formas dažnai patiria vargšai, neraštingi ir tamsūs žmonės.

Iš esmės yra du keliai, kaip tapti mistiškais. Daugelis žmonių kovoja dėl bendrystės su dieviškumu vykdydami įvairias veiklas, kurios gali apimti bet ką: pradedant meditacija ir dainavimu, baigiant asketiškumu ir baigiant narkotikų sukeliamomis transo būsenomis. Kiti iš esmės misticizmą juos spaudė dėl nepaaiškinamų išgyvenimų, kurie gali apimti vizijas, balsus ar kitus ne kūniškus įvykius.

Viena garsiausių mistikų buvo Joan of Arc. Joan buvo 13 metų mergaitė, neturinti jokio formalaus išsilavinimo, kuri tvirtino patyrusi angelų, kurie jai vadovavo vadovauti Prancūzijai pergalę prieš Angliją per Šimtmečio karą, vizijas ir balsus. Tomas Mertonas, priešingai, yra labai išsilavinęs ir gerbiamas kontempliatyvus Trappisto vienuolis, kurio gyvenimas buvo skirtas maldai ir rašymui.

Mistika per istoriją
Misticizmas per visą užfiksuotą istoriją buvo žmogaus patirties dalis pasaulyje. Nors mistikai gali priklausyti bet kuriai klasei, žanrui ar kilmei, tik keli giminaičiai padarė didelę įtaką filosofiniams, politiniams ar religiniams įvykiams.

Senovės mistikai
Buvo mistikų, garsių visame pasaulyje net senovėje. Daugelis, be abejo, buvo neaiškūs arba žinomi tik savo vietovėse, tačiau kiti iš tikrųjų pakeitė istorijos eigą. Žemiau pateikiamas trumpiausias įtakingiausiųjų sąrašas.

Didysis graikų matematikas Pitagoras gimė 570 m. Pr. Kr. Ir buvo gerai žinomas dėl savo apreiškimų ir pamokymų apie sielą.
Manoma, kad Siddhārtha Gautama (Buda), gimusi maždaug 563 m. Pr. Kr., Nušvietė sėdint po bodžio medžiu. Jo mokymai padarė didžiulį poveikį pasauliui.
Konfucijus. Konfucijus, gimęs apie 551 m. Pr. Kr., Buvo Kinijos diplomatas, filosofas ir mistikas. Jo mokymai buvo reikšmingi jo laikais ir per daugelį metų jie sulaukė didelio populiarumo atgimimo.
Viduramžių mistikai
Viduramžių Europoje buvo daug mistikų, tvirtinančių matančių ar girdinčių šventuosius ar patiriančių bendrystės su absoliučiu formas. Vieni garsiausių:

Meisteris Eckhartas, dominikonų teologas, rašytojas ir mistikas, gimė apie 1260 m. Eckhartas vis dar laikomas vienu didžiausių Vokietijos mistikų ir jo darbai vis dar yra įtakingi.
Ispanų vienuolė Santa Teresa d'Avila gyveno 1500 m. Ji buvo viena didžiausių katalikų bažnyčios mistikų, rašytojų ir mokytojų.
Eleazaras ben Judas, gimęs 1100 m. Pabaigoje, buvo žydų mistikas ir mokslininkas, kurio knygos vis dar skaitomos ir šiandien.
Šiuolaikinė mistika
Misticizmas ir toliau buvo reikšminga religinės patirties dalis nuo viduramžių iki šių dienų. Kai kuriuos reikšmingiausius 1700 m. Ir vėlesnius įvykius galima atsekti mistiniais išgyvenimais. Pavyzdžiai:

Reformacijos įkūrėjas Martinas Lutheris didžiąją savo minties dalį grindė Meisterio Eckharto darbais ir galėjo būti pats mistikas.
Motina Ann Lee, „Shakers“ įkūrėja, patyrė vizijas ir apreiškimus, kurie ją atvedė į JAV.
Mormonizmo ir Pastarųjų dienų šventųjų judėjimo įkūrėjas Josephas Smithas, pradėjęs savo vizijas, pradėjo savo darbą.
Ar mistika yra tikra?
Neįmanoma absoliučiai įrodyti asmeninės mistinės patirties tiesos. Iš tiesų, daugelis vadinamųjų mistinių išgyvenimų gali būti psichinių ligų, epilepsijos ar narkotikų sukeltų haliucinacijų pasekmė. Tačiau religijos ir psichologijos tyrinėtojai ir tyrinėtojai linkę sutikti, kad bona fide mistikų patirtis yra reikšminga ir svarbi. Kai kurios šią perspektyvą palaikančios temos apima:

Mistinės patirties universalumas: ji buvo žmonijos patirties dalis per visą istoriją, visame pasaulyje, neatsižvelgiant į veiksnius, susijusius su amžiumi, lytimi, turtu, išsilavinimu ar religija.
Mistinės patirties poveikis: Daugelis mistinių išgyvenimų turėjo didžiulį ir sunkiai paaiškinamą poveikį žmonėms visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Joan of Arc vizijos lėmė prancūzų pergalę Šimtmečio kare.
Neurologų ir kitų šiuolaikinių mokslininkų nesugebėjimas paaiškinti bent jau kai kurių mistinių išgyvenimų, tokių kaip „viskas galvoje“.
Kaip savo knygoje „Religinės patirties įvairovės tyrimai: žmogaus prigimties tyrimas“ sakė puikus psichologas ir filosofas Williamas Jamesas: „Nors mistinės būsenos yra tokios panašios į jausmo būsenas, bet tiems, kurie jas patiria, mistinės būsenos taip pat buvo žinių būsenos. . ..) Jie yra iliuminacijos, apreiškimai, kupini prasmės ir svarbos, visi neaktualūs, nors išlieka; ir, kaip taisyklė, jie neša smalsų valdžios pojūtį laikui bėgant “.