Kaip išmokyti vaikus tikėjimo

Keletas patarimų, ką pasakyti ir ko vengti kalbantis su vaikais apie tikėjimą.

Mokykite vaikus tikėjimo
Kiekvienas turi nuspręsti, kaip savarankiškai tęsti savo dvasinę kelionę. Tačiau tėvai turi pateikti savo šeimos vaikams kontekstą, istorijas ir tikėjimo principus. Turime įsipareigoti ir perduoti savo tikėjimą nuolankiai ir išmintingai, kartu suprasdami, kad mūsų vaikų tikėjimas vystysis kitaip nei mūsų. Ir svarbiausia, turime gyventi pagal pavyzdį.

Augant man pasisekė, kad turėjau tėvus, kurie išmokė mane ir mano brolius bei seseris tikėjimo svarbos iš to, kaip jie gyveno kiekvieną dieną. Kai man buvo septyneri, prisimenu, kad sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią su tėvu. Prieš įeidamas į pastatą, paprašiau jo pinigų už kolekcinę plokštelę. Mano tėvas įdėjo ranką į kišenę ir padavė man nikelį. Man buvo gėda dėl pinigų, kuriuos jis man davė, todėl paprašiau jo daugiau. Atsakydamas jis man išmokė vertingos pamokos: svarbu yra suteikimo priežastis, o ne tai, kiek pinigų duodi. Po metų sužinojau, kad mano tėvas tuo metu neturėjo daug pinigų duoti, bet visada davė, ką galėjo, kad ir ką. Tą dieną tėvas mane išmokė dosnumo dvasios.

Mes taip pat turime mokyti savo vaikus, kad nors gyvenimas yra sunkus, viskas įmanoma per viltį, tikėjimą ir maldą. Nepaisant to, su kuo susiduria mūsų vaikai, Dievas visada yra su jais. Kai jie meta iššūkį ir abejoja mūsų įsitikinimais ir teiginiais, turime teigiamai vertinti jų pasipriešinimą, leisdami kiekvienam dalyvaujančiam augti ir mokytis iš situacijos. Visų pirma, mes turime įsitikinti, kad mūsų vaikai žino, kad mes juos mylime, nepaisant pasirinkto kelio.

Viešpatie, duok mums išminties ir drąsos perduoti tikėjimo dovaną kitai kartai.