Kaip reaguoti į skausmą tikėjimo dėka

Labai dažnai vyrų gyvenime pasitaiko nelaimių, kurių niekada nesinorėtų gyventi. Susidūrę su tokiu dideliu skausmu, kurį matome šiandieniniame pasaulyje, dažnai esame priversti savęs paklausti, kodėl Dievas leidžia tiek daug kančių, kodėl skausmas mus ištiko, trumpai tariant, mes sau užduodame daug klausimų, beveik visada ieškodami atsakymo dieviška valia. Tačiau tiesa ta, kad turime ieškoti savyje.
Yra daugybė problemų, kurios gali sukelti tiek daug kančių, pavyzdžiui, rimta liga, prievarta, žemės drebėjimai, šeimos ginčai, karai, bet ir pandemija, su kuria susiduriame jau kurį laiką. Pasaulis neturėtų būti toks. Dievas viso to nenori, jis suteikė mums laisvę pasirinkti gėrį ar blogį ir galimybę mylėti.

Dažnai esame linkę nusigręžti nuo tikėjimo, nuo Jėzaus ir be meilės einame neteisingais keliais, link kančios, tos pačios, kuri mus prilygina Kristui. Gera būti panašiu į Jį ir panašumas dažnai atsiranda būtent per skausmą. Jėzus ne tik patyrė daug fizinių kančių, nukryžiavimus, kankinimus, bet ir patyrė dvasines kančias, tokias kaip išdavystė, pažeminimas, atstumas nuo Tėvo. Jis kentėjo bet kokią neteisybę, paaukojo save už mus visus, pirmiausia nešdamas kryžių. Net kai esame sužeisti, turime mylėti vadovaudamiesi mokymais, kuriuos jis mums davė. Kristus yra būdas sekti džiaugsmą, net jei kartais tenka apimti sunkias situacijas, dėl kurių jaučiamės blogai. Labai sunku stovėti vietoje ir žiūrėti į pasaulyje plintantį skausmą ir nežinoti, ką daryti, tačiau Dievui ištikimi krikščionys turi reikiamą energiją, kad palengvintų kančias ir padarytų pasaulį geresnį. Dievas pirmiausia paskleidžia tamsias kančios spalvas, o paskui jas nubraukia auksiniais šlovės atspalviais. Tai mums rodo, kad blogis nėra kenksmingas tikintiesiems, bet tampa naudingas. Mes turėtume mažiau sutelkti dėmesį į tamsiąją pusę ir daugiau į šviesą.