Velnio išpažinimas kunigui sako daug tikėjimo tiesų

Šios ištraukos yra dalis trijų valandų pokalbio, kurį velnias pasakė per MAW asmenį, Bondorfą (Black Forest, Vokietija) 1910 m. Velnias tai pakartojo keletą kartų, todėl buvo lengva viską užrašyti. Septyniolika žmonių buvo įvykio liudininkai ir buvo sužavėti, o su jų parašu viskas buvo peržiūrėta ir patvirtinta. Visa tai įrodo didelę tamsos dvasios galią.

VELNIAS: – Turiu kalbėti, turiu kalbėti…

EKSORCISTAS: – Sakyk tik tai, ką Dievas tau įsakė sakyti. Nekalbėk, ko Dievas tau įsakė neatskleisti, apie visa kita nutylėk! (Kunigas daug kartų kartojo šiuos žodžius)

VELNIAS: – Turiu pasikalbėti. Kas ten man liepė pasakoti (viską), kaip mes apgaudinėjame vyrus, kaip viliojame tokio amžiaus vyrus. Mes įkvepiame vyrus. Mes sakome žmonėms: „Tai nėra taip, kaip seniai sako, kaip jie moko ir kaip tiki. Nesąmonė, visa nesąmonė! Tikra religija nėra tai, apie ką kalba seni žmonės. Turite išgirsti tik tai, ką sako priežastis. Žmonėms nereikia tikėti tuo, ko jie negali suprasti, jiems nereikia tuo tikėti, jiems nereikia“. Kai mes taip kalbame, žmogus nutolsta nuo tikrosios religijos, nuo apreiškimo ir sukuria savo religiją. Cha, cha... ir tada nesunku įskiepyti mintį: „Dievo nėra, Dievas miręs, jis miręs, Dievo buvimas – senos moters įsitikinimas“.

Vyrams labiausiai įkvepiame štai ką: laisvė yra viskas, viskas – derinti pinigus, turtus, malonumus, laimę, mėgautis gyvenimu čia, žemėje. Laisvė! Daryk ką noriu. Laisvė. Cha, haaaa…

Ir turiu kalbėti apie Didžiąją Moterį (Dievo Motiną), apie Didžiosios Moters garbinimą. Mes kalbamės su vyrais, įkvepiame vyrus, haaaa…: „Kam visa tai? Ji nėra esminė, jūs turite susikoncentruoti į esminį religijos aspektą. Ji nėra būtina“.

Šie kvaili vyrai nesupranta, kad tokiu būdu – gerbdami Didžiąją Moterį – jie praranda tai, kas svarbiausia. Šie kvaili vyrai nežino, kaip ją myli „Tas, kuris yra aukščiau“ – Aukščiausiasis. Jis myli ją kaip save patį. Taip, taip, pasigirsta vienas žodis, kurį ji sako Aukščiausiajam. Viskas, ką Ela sako, išsipildo – viskas. Viskas, ko ji tavęs prašo...

ROŽANČIUS – tai pati stipriausia ir kilniausia malda. Viena Sveika, Marija turi galią, galią... Viena Sveika, Marija iki skaistyklos, kančios vietos... Kai vyras sako „Sveika, Marija“, didžioji Moteris džiaugiasi, ir kaip, o mes išsigąstame, išsigąstame, išsigąstame! Bet mes dirbame ir įkvepiame, ir šnabždame į ausis vyrams: „Rožinis nenaudingas, tai kasdienybė, tai papročiai, tai apkalbos... Turite skaityti kitas maldas, kitas, ar girdėjote, kiti...“ Rožančius yra siaubas į pragarą.

Net škaplierius…

Taip pat skaitykite: Ką reiškia škaplierius? Ar tai tik mada?

Mes sakome vyrams: „Kam tie kepaliukai, maži kepaliukai (šeimininkai)? Mes išsikėlėme sau užduotį sunaikinti visa tai, visa tai, tai mūsų darbas, mūsų, mūsų...

Mes įkvepiame vyrus sakydami: „Atostogos??? Cha, cha, šventės???“ Šios valstybinės šventės turi išnykti! Taip, išnykti... Arba pakeisti viską – šventes, kurių negalime sunaikinti – atšaukti... jos turi tapti gausos, švaistymo dienomis... Mums geriau, kad tokių dienų nėra.

Nes daugelis eitų į bažnyčią – melstis, šlovinti, atlikti apeigas ir taip semtis į save DIEVO GAILESTIES. Einam paskui didelius, didelius, o mažiukai ateina patys... Mes irgi sakome, kad viskas natūralu, natūralu, natūralu... Sakome, kad velnias neturi įtakos, cha, chaa! – ir jie viskuo tiki... Mes dabar daugiausia puolame kunigus ir sakome jiems: „Velnias turi įtakos materialiems dalykams“. Tačiau kunigai pamiršo, ko mokė jų Šventoji Bažnyčia.

Jie nebežino, kiek jėgų, kiek jėgų gavo įšventinimo metu ir nebežino, kokią galią turi viskas, net palaiminti dalykai. Jie nebežino, kokią galią turi jų palaiminti dalykai.

Jie turėtų tai pripažinti dėl to, kokį poveikį šie palaiminti dalykai daro nuolankiai ir dievotai. Dar įkvepiame, kad velnias yra grandinės kalinys, cha, cha, grandinė – galvoja, kad mes nieko negalime – žinote kaip mes kaliniai??? Mes visai nesame kaliniai – turime laisvę, galime gundyti vyrus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn... Ar žinote, kodėl Jis tai leido? Kaip galėtų būti pašlovintas jo Vardas, jei būtų pergalė, pergalė prieš mus, pergalė Jo Vardu. Bet Liuciferis taip, jis yra pragaro kalinys iki to laiko, kai atsiras antikristas.

Bažnyčioje – per pamokslą darome taip: rūpinamės, kad kunigas pasakytų šiuolaikišką homiliją... Taip darome su klausytoju, sakome suaugusiems: „Ką, klausykite homilijos??? Tu jau viską žinai – tu viską žinai, geriau nei kunigas... Ir tai ne visai taip, kaip sako pamokslininkas...“ Su paprastais žmonėmis darykime taip: Kai žmonės nuolankiai klauso homilijos ir kai yra pasirengę supranti viską, tai būtų labai naudinga, o mums būtų žalinga... Jūs net nesuprantate, kokia žala mums yra gera homilija... Huiiii. Turiu kalbėti, kalbėti.

Kai žmonės susirenka garbinti „To, kas yra aukščiau“, angelai taip pat renkasi ir džiaugiasi, bet mes negalime prieiti – angelai, angelai... Bet kai žmonės susirenka pas mus, mūsų vardu, tada mes džiaugiamės, kai jie kritikuoja, kritikuoja... mes džiaugiamės, bet angelai išeina... Turite žinoti, kad kiekvienas žmogus buvo angelas, taip, angelas... Angelas visada dešinėje, mes kairėje, visada šone... Angelas nori vesti žmogų gėrio keliu, bet mes jį gundome, nugalime... Kai pavyksta nugalėti žmogų, angelas išeina, bet grįžta – jis daro viską, kad sugrąžintų žmogų į teisingą kelią. Angelas, angelas... O kai žmogus lieka teisingame kelyje, jis priima angelo patarimą, tada angelas mus išsiunčia ir mes jo labai bijome... Bet nepaisant to, mes nepasiduodame iš karto, apsupame vyrą. ir pabandykime užmesti ant jo tinklus... Bet Didžioji Moteris mums daro didelę žalą. Mes taip pat turime savo susirinkimą, mūsų labai daug.

Turėtumėte žinoti, kad mes taip pat žinome, kaip mąstyti taip, kaip jūs ir kuris iš mūsų pateikia geriausią nuomonę – mes tai priimame. Kai vyrai susirenka ir nesimeldžia ir neturi tikėjimo, tada laimėjimas visada yra mūsų. Bet kai jie pradeda susijungti su Dievu, tada darbas yra Dievo.

Krikštas ir išpažintis mums yra pats blogiausias dalykas. Prieš krikštą turime daug galios sieloms, bet Krikšto metu jos išplėštos iš mūsų rankų. Išpažintis dar blogiau, nes ten jau ne viskas mūsų rankose, gniaužtuose, o už gerą išpažintį viskas prarasta, viskas iš mūsų atimama... Bet mes įkvepiame vyrus sakydami: „Ką? Ar nori prisipažinti? Ką norite pasakyti paprastam žmogui, tokiam kaip jūs? Jis toks pat kaip tu...“ Arba mes įkvepiame tiek gėdos, kad jis nebegali kalbėti... Bet kai žmogus įveikia gėdą, jis mums pasimetęs... Mums prasideda siaubas…

Kai žmogus guli mirties patale, mes esame šalia, mūsų visada ateina daug... Tada parodome jam daugybę jo nuodėmių, parodome jam visą laiką, kurį jis iššvaistė nesąmonėms, kalbame apie Dievo teisingumą, apie jo sunkumą. Tas, kuris ten viršuje – darome viską, kad jį supainiotume ir išgąsdintume, pasibaisėtų... o jis neturi drąsos atgailauti... ir tada verkiame ir šaukiame ant jo, kad neklausytų, ką kiti kalba. Bet kai jie pamato Didžiąją Moterį – akimirksniu turime dingti. Ji ateina ir prižiūri sūnų. Vyrui palengvėja, Ji paima jo sielą ir nuneša į Dangų. O danguje daug džiaugsmo ir švenčių... Kai nunešame sielą į pragarą, net velniai švenčia. Kai siela atsiskiria nuo kūno, ji yra teisiama. Tu nežinai ir neįsivaizduoji, kaip yra – mes tai puikiai žinome, bet tau tai nesuprantama... Aš turiu kalbėti, turiu kalbėti…

Turiu papasakoti mūsų atvejį. Tuštybė mus atvedė į šį etapą, tuštybė išplėšė mus iš dangaus... Huuuuu! Šioje žemėje nėra žmogaus, kurio dar nebūtų užpuolusi tuštybė. Vyrai yra tokie: kai jie daro ką nors gero, jie nori, kad visi žmonės tai žinotų ir matytų... Jie nepripažįsta, kad tai, ką jie daro, yra Aukščiausiojo darbas. Turiu kalbėti, turiu pasakyti tau dangaus džiaugsmus. Huuuu! Mums nebėra vilties! Amžinai beviltiška! Didžiausias džiaugsmas danguje – kontempliuoti Dievo veidą.Klausyk, klausyk įdėmiai (sako jis, priėjęs prie kunigo), įsiklausyk, ką aš sakau: jei tik trumpam galėčiau kontempliuoti tą veidą, sutikčiau. praeikite už visas egzistuojančias kančias (tai buvo pasakyta su tokiu skausmu, kad žodžiai skverbėsi į kūną ir sielą, aš pašiurpau, sakė kunigas).

Turiu kalbėti, turiu papasakoti apie mūsų kančias. Vyrai mano, kad ugnis mus kankina. Taip, taip, tai ugnis, ugnis, bet keršto ugnis.

Ar žinai, kas yra didžiausia kančia pragare? Aukščiausiojo rūstybė! Jūs neįsivaizduojate, kaip baisu yra pyktis, kaip mes jį patiriame ir nuolat laikome prieš save, prieš akis... Ahinoi!

Taip pat turiu pasakyti, kad nuodėmė yra siaubinga... Jei galėtum mus pamatyti... Ahinoi! Mes galime tik nusidėti, mes nuodėmės – mes pabaisos – bet nuodėmė baisiau – daug bjauresnė už mus... Mes turime galią suvilioti visus vyrus, priversti juos nusidėti, tik Didžioji Moteris to nedaro, Kas yra aukščiau, mums uždraudė paliesti ją, bet mes bandėme tai, kas gimė iš jos, taip, mes bandėme tai, ir ar žinote kodėl? Kad turėtumėte pavyzdį, modelį, kaip kovoti prieš mus. Haaaa... Ne žydai jį nužudė, o mes, mes, mes.

Mes įžengėme į žydus ir sugebėjome su juo blogai pasielgti, išlaisvinome visą savo įniršį, visą įniršį, mes jį nužudėme. (Kunigas pabrėžia: šiais žodžiais velnias per žmogų parodė tokį didelį, tokį bjaurų džiaugsmą, pasitenkinimą, kad kas nematė, neįsivaizduoja tokio juoko...) Ar žinai, kad šiuo metu Ar mes laimėjome sielą iš Vieno mirties? Kunigas atsakė: „Tu nenugalėjai gero vagies sielos“. O velnias: „Ar žinai kodėl? Dėl to, kuris buvo kryžiaus papėdėje“ (Buvo priežastis, bet kunigas neužrašė ir pamiršo).

Velnias tęsia: Su vyrais mes taip darome: rūpinamės, kad vienas pažadintų kitam meilę. Jie mano, kad nieko blogo... jie nežino, kaip kelia sau pavojų ir kaip palengvina mūsų darbą... Apskritai mes rūpinamės, kad žmogus taptų tinginys ir nuklystų nuo teisingo kelio, kol ateina pasakyti: Nenoriu melstis, nebenoriu, neinu į bažnyčią, pervargęs... Nenoriu pasninkauti, esu labai silpna tokiam gyvenimui.

Taip pat rūpinamės, kad viskas būtų įrodyta mokslu, kad viskas turėtų mokslinį pagrindą. Tai irgi mūsų darbas. Kai žmogus atsikelia anksti ryte ir nepradeda dienos su malda ir gerais ketinimais, diena yra mūsų. Jei žmogus dieną pradeda malda, jis mums pasimetęs. Taip pat turiu pasakyti, kad tai, kas yra taip – ​​ir šitaip (žmogus daro kryžiaus ženklą) – mums yra siaubas. Mes įkvepiame vyrus ir sakome: kam visa tai? Tai vanduo kaip ir kitas vanduo, paprastas vanduo (palaimintas vanduo); tai duona kaip ir kita duona (kalbant apie vaflį) ir druska, net ne pati geriausia (iš palaimintosios druskos ceremonijoms). Mes sakome: nesąmonė, visa nesąmonė. Žiūrėk (kreipdamasis į kunigą), vanduo užgesina lengvąsias nuodėmes, taip, švelniąsias...

O jei galėčiau gauti tik vieną lašą, tik vieną lašą, ko nepadaryčiau! Dabar man būtų gaila, bet jau vėlu, vėlu, nebėra vilties. Deja! Jei žinotumėte, kokia didelė yra auka (Mišios)!

Auka, kurią atnešė Sūnus To, kuris yra aukščiau, Jo vardu… jūs dalyvautumėte šioje aukoje, kurioje dabar dalyvaujate, visai kitaip. Tai pati didingiausia auka, didžiausia. O, jei galėtumėte dalyvauti tik vienoje aukoje, jei galėtume suteikti vieni kitiems tik vienos iš šių aukų vertę... Jei žinotumėte, kokia nauda jūsų sieloms, kai medituojate, kontempliuojate Jo kančią ir Jo mirtį... Kas kontempliuojate, kas slepiasi savo žaizdose, daugiau niekada... Kodėl nebegalvoji apie didįjį Aukščiausiojo gerumą? Jūs darote milijonus nuodėmių, taip, prarykite savo nuodėmes taip, tarsi jos būtų vanduo. Bet kai jūs atgailaujate, tada Jis atleidžia ir vėl jus priima. Toks... Ar turite tokį... (Žodis buvo neteisingai ištartas). Mes padarėme vieną nuodėmę, tik vieną, ir buvome pasmerkti.

Ar žinote, kodėl nebuvo pasmerkti ir pirmieji vyrai? Nes jie nepažino dangaus, ar ne? Jei žinotum, jei žinotum, jei matytum, kiek daug velnių juos supa... Būtum suglumęs... Jei net ir dabar esu priverstas visa tai pasakyti, tai visi kiti mano draugai kartu su manimi stengsis visa tai sunaikinti. mes jums atskleidėme. Viską paslėpsime, viską priversime pamiršti ir visur ieškosime, kad sumaišytume mintis, atitrauktume nuo teisingo kelio ir įmestume į pragaro, nuodėmės bedugnę.

Kai susirenkate, mes irgi pasirodome gausiai ir darome viską, kad susitikimas būtų neefektyvus, monotoniškas, kad nebūtų gyvybės... Bet kai kas nors sako „Vardan to, kuris yra danguje“ ir daro taip, taip ir taip (kryžiaus ženklas), tada mes turime bėgti, bėgti kartu, galime tik stebėti iš tolo, stebėti, kas tu darai. Matote, taip dreba pragaras, kai ateina įsakymas iš To, kuris yra aukščiau. Turime bėgti (velnias tai sakydamas sukėlė žmogaus drebulį, kurio negalima pamėgdžioti, o veidas buvo padengtas plaukais. Buvo baisu žiūrėti...) Tada jis pasakė: tu gali užkariauti sielas didžiausias, tik daryk taip ir taip (kryžiaus ženklas). Kai turite daug tikėjimo, turime pasitraukti. Taip galėtum įgyti daug sielų ir mums viskas būtų prarasta.

Kai jūs visi darote šį bei tą, turime tylėti. Kodėl visa tai pradėjote? Kodėl tu manęs klausinėji? (Kunigui) Žinau, kad tu nenorėjai to daryti, mes norėjome tave kankinti, ar ne? Bet tai Jis, kuris yra ten, įkvėpė jus ir padėjo jums. Oi! Mes jus labai kankinsime, bet kol išlaikysite tikėjimą, laimėsite.

Tuo metu kunigas pasakė velniui: „Taip, Jėzaus vardu turime kovoti“.

Velnias atsakė: „Taip, ir ar tu žinai, kaip ištarti šį vardą? Pažiūrėk, tai turi būti taip ištarta (žmogus atsiklaupė ant žemės ir pasakė), šitas vardas turi būti taip ištartas, nes be atsidavimo ir pagarbos negalima tarti, negalima niekinti vardo...

Taip velnias tylėjo ir žmogus susiprato, atgaudamas savo pojūčių kontrolę. Kunigas norėjo paaiškinti kitiems esantiems žmonėms, bet velnias sugrįžo ir toliau kalbėjo. Dar turiu kai ką pasakyti... Angelas taip įsakė.

Reikia stengtis ir visada gyventi vieningai, vieningai, vieningai, vieningai, ar girdėjai? Vieningi... Turi gyventi dėl kito, turi dirbti dėl kito, jie turi bendrauti, kalbėti apie savo patirtį, būti šeima. Jūs turite padėti vieni kitiems, vienas turi padėti kitam, todėl visas pragaras nieko prieš jus nepadarys, nieko, nieko, nes kai vieną iš jūsų užkariaujame, ateina kitas, jis mus išsiunčia ir jei tai būtų tik vienas iš jūsų. kad nepamirštum padaryti tą, tą ir aną, tada turėtume vilties juos nugalėti, bet kur daugiau nei vienas, du, trys (kryžiaus ženklas), ten nieko negalime padaryti... Ir jei mes visus nugalėjome ir buvo vienas, kuris taip padarė (kryžiaus ženklas), tada tai mus išsiųs...

Turėsite daug iškęsti, kentėti ir kovoti, bet kol būsite vieningi, laimėsite. Tu kovosi, kovosi, nežinai, kiek turi pranašumo... Aš turiu kalbėti, kalbėti... Taip, taip tu užkariausi daugybę sielų. Jūs turite ne tik pranašumą savo gyvenimui, bet ir mirčiai, nes mirties valandą niekas iš mūsų negalės prie jūsų prisiartinti, jei ir toliau taip kovosite ir kentėsite.

Šiuo metu jūs turite užkariauti daug brolių; taip, per trumpą laiką jūsų bus daug. Tavimi seks ne didieji, o tik mažieji, kaip aukščiausias tikėjimo dalykų pradas su mažais, bejėgiais, todėl Jis viską gerai užbaigs mažiesiems. Mes vis tiek paskleisime už jus daugybę spąstų, bet kai šauksitės Didžiosios Moters, ji turi jus užtarti.

Taip pat laikykitės tų nutarimų, kuriuos padarėte dėl šventųjų angelų. Tada tu būsi pergalingas. Pažiūrėkite, ką „Aukščiausiasis“ daro už jus. Jis įsako velniui pasakyti visą tiesą. Įsakyk velniui pasakyti tau homiliją, o tu vis tiek juo netiki... Kas tai, aš turiu kalbėti apie tai, kas man sukelia tiek daug išankstinių nusistatymų, turiu viską atskleisti prieš savo valią. Deja, deja, man nebėra vilties, nėra vilties, mes visi pasiklydome.

Egzorcistas sako, kad niekas negali patikėti, kaip baisu buvo visa tai girdėti, matyti velnio neviltį, tuos siaubingus bruožus, tą subjaurotą žmogaus veidą ir aidinčius sielvarto šauksmus, skundus ir kančias po to. įniršis ir smūgiai, persmelkę sielą ir kūną, prasiskverbę iki kaulų smegenų.