Ar žinote Šventojo Veido medalio istoriją?

Trumpa Šventojo Veido medalio istorija

Šventojo Jėzaus veido medalis, dar vadinamas „stebuklinguoju Jėzaus medaliu“, yra Marijos Dievo Motinos ir mūsų Motinos dovana. 31 m. Gegužės 1938 d. Naktį Dievo tarnaitė, motina Pierina De Micheli, Buenos Airių Nekaltojo Prasidėjimo Dukrų vienuolė, buvo savo instituto Milane koplyčioje via Elba 18. Nors ji buvo panirusi į gilią garbinimas prieš tabernakulį, apakinti šviesai jai pasirodė dangaus grožio ledi: ji buvo Švenčiausia Mergelė Marija.
Ji kaip dovaną rankoje laikė medalį, kurio vienoje pusėje buvo Kristaus, mirusio ant kryžiaus, veidrodis, apipintas Biblijos žodžiais „Tegul mums nušviečia tavo veido šviesa, Viešpatie“. Kitoje pusėje pasirodė spinduliuojantis Šeimininkas, kurį apsibrėžė užrašas „Stay with us Lord“.

Šventojo veido medalio kultas gavo bažnytinį pritarimą 9 m. Rugpjūčio 1940 d. Palaiminus palaimintąjį kardinolą Ildefonso Schusterį, benediktinų vienuolį, labai atsidavusį Jėzaus Šventajam veidui, tuometiniam Milano arkivyskupui. Įveikęs daugybę sunkumų, medalis buvo nukaltas ir pradėjo savo kelionę. Didysis Jėzaus veido medalio apaštalas buvo Dievo tarnas abatas Ildebrando Gregori, vienuolis benediktinai iš Silvestro, nuo 1940 m. - Dievo tarnaitės Motinos Pierinos De Micheli dvasinis tėvas. Jis paskelbė medalį su žodžiu ir darbais Italijoje, Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Dabar jis yra plačiai paplitęs visose žemės vietose ir 1968 m., Palaiminus Šventąjį Tėvą Paulių VI, jį ant mėnulio padėjo Amerikos astronautai.
Nuostabu pažymėti, kad palaimintą medalį su pagarba ir atsidavimu gauna katalikai, stačiatikiai, protestantai ir net nekrikščionys. Visi tie, kurie turėjo malonės su tikėjimu priimti ir nešti šventąją piktogramą, pavojuje esantys žmonės, ligoniai, įkalinti, persekiojami, karo belaisviai, blogio dvasios kankinamos sielos, įvairiausių sunkumų kamuojami asmenys ir šeimos, virš savęs patyrė ypatingą dievišką apsaugą, iš naujo atrado ramybę, pasitikėjimą savimi ir tikėjimą Atpirkėju Kristumi. Susidūrę su tokiomis kasdien dirbtomis ir stebimomis vunderkindomis, mes girdime visą Dievo Žodžio tiesą, o psalmininko šauksmas savaime kyla iš širdies:
„Viešpatie, parodyk mums savo veidą ir mes būsime išgelbėti“ (79 psalmė)