Ką sako Dievo Motinos iš Medjugorjės gyvenimo gerovė?

18 m. Lapkričio 1983 d
Čia, Medjugorjėje, daugybė šeimų pradėjo entuziastingai keistis, tačiau tada vėl grįžo rūpintis materialiais dalykais ir taip pamiršti vienintelį tikrąjį gėrį. Aš nesu prieš tikinčiuosius, kurie taip pat siekia materialinės gerovės, tačiau jie neturi pamiršti maldos.
Keletas Biblijos ištraukų, kurios gali mums padėti suprasti šią žinią.
Tobijas 12,8–12
Geras dalykas yra malda pasninkaujant ir malonumas teisingumui. Geriau mažiesiems su teisingumu, nei turtais su neteisybe. Geriau duoti išmaldą, nei atidėti auksą. Elgetavimas gelbsti nuo mirties ir apsivalo nuo visos nuodėmės. Tie, kurie duos išmaldą, galės džiaugtis ilgu gyvenimu. Tie, kurie daro nuodėmę ir neteisybę, yra jų gyvenimo priešai. Aš noriu jums parodyti visą tiesą nieko neslėpdamas: aš jau išmokiau jus, kad gera slėpti karaliaus paslaptį, tuo tarpu šlovingi yra Dievo darbų atskleidimai. Taigi žinokite, kad kai jūs ir Sara melsdavotės, aš pateikčiau liudykite savo maldą prieš Viešpaties šlovę. Taigi net tada, kai palaidojote mirusius.
Pradžios 3,1–9
Gyvatė buvo pats gudriausias iš visų laukinių žvėrių, kuriuos sukūrė Viešpats Dievas. Jis moteriai tarė: „Ar tiesa, kad Dievas pasakė:„ Nereikia valgyti jokio medžio sode? “. Moteris atsakė į gyvatę: „Iš sodo medžių vaisių, kuriuos mes galime valgyti, bet iš medžio, esančio sodo viduryje, vaisių, Dievas pasakė: tu negali jų valgyti ir negali jų liesti, kitaip mirsi“. Tačiau gyvatė moteriai pasakė: „Visai nemirsi! Iš tiesų, Dievas žino, kad valgydamas juos, tavo akys atsivers ir tapsi panašus į Dievą, žinant gerą ir blogą “. Tada moteris pamatė, kad medį buvo gera valgyti, malonų akiai ir norimą įgyti išminties; ji paėmė vaisių ir valgė, tada davė ir vyrui, kuris buvo su ja, ir jis taip pat valgė. Tada abu atidarė akis ir suprato, kad yra nuogi; jie pynė figų lapus ir užsisegė diržus. Tada jie išgirdo, kaip dienos vėjyje sodas vaikščioja sode, ir vyras su žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo vidury sodų medžių. Bet Viešpats Dievas paskambino žmogui ir paklausė: „Kur tu esi?“. Jis atsakė: „Aš išgirdau tavo žingsnį sode: bijojau, nes esu nuogas, ir slėpiausi“.
Sirachas 34,13-17
Tie, kurie bijo Viešpaties, gyvens dvasia, nes jų viltis yra tame, kuris juos išgelbėja. Kas bijo Viešpaties, nieko nebijo ir nebijo, nes tai yra jo viltis. Palaiminta yra tų, kurie bijo Viešpaties, siela; kuo tu pasitiki? Kas jus palaiko? Viešpaties akys krypsta į tuos, kurie jį myli, galingą apsaugą ir stiprybės palaikymą, apsaugą nuo liepsnojančio vėjo ir apsaugą nuo dienovidinio saulės, gynybą nuo kliūčių, gelbėjimą rudenį; pakelia sielą ir pašviesina akis, suteikia sveikatos, gyvybės ir palaiminimo.