Pagrindiniai budizmo įsitikinimai ir principai

Budizmas yra religija, pagrįsta Siddhartha Gautama, gimusio V a. Pr. Kr., Dabartiniame Nepale ir šiaurės Indijoje, mokymais. Jis buvo vadinamas „budu“, kuris reiškia „pabudęs“, po to, kai giliai suvokė gyvenimo, mirties ir egzistavimo prigimtį. Anglų kalba sakoma, kad Buda yra nušvitęs, nors sanskrito kalba jis yra „bodhi“ arba „pažadintas“.

Visą likusį gyvenimą Buda keliavo ir mokė. Tačiau jis nemokė žmonių to, ką nuveikė nušvitęs. Vietoj to, jis išmokė žmones, kaip patiems pasigaminti apšvietimą. Jis išmokė, kad pabudimas kyla iš jūsų tiesioginės patirties, o ne per įsitikinimus ir dogmas.

Jo mirties metu budizmas buvo palyginti nedidelė sekta, nedaug turėjęs įtakos Indijoje. Bet trečiajame amžiuje prieš Kristų Indijos imperatorius paskelbė budizmą valstybine šalies religija.

Tada budizmas išplito visoje Azijoje ir tapo viena iš dominuojančių žemyno religijų. Apskaičiuota, kad budistų skaičius šiandien pasaulyje labai skiriasi, iš dalies dėl to, kad daugelis azijiečių laikosi daugiau nei vienos religijos, ir iš dalies dėl to, kad sunku žinoti, kiek žmonių praktikuoja budizmą tokiose komunistinėse tautose kaip Kinija. Dažniausias vertinimas yra 350 milijonų, todėl budizmas yra ketvirtas pagal dydį iš pasaulio religijų.

Budizmas ryškiai skiriasi nuo kitų religijų
Budizmas taip skiriasi nuo kitų religijų, kad kai kuriems žmonėms kyla klausimas, ar tai religija. Pavyzdžiui, daugumoje religijų daugiausia dėmesio skiriama vienai ar kelioms. Tačiau budizmas nėra teistinis. Buda mokė, kad tikėjimas dievais nebuvo naudingas tiems, kurie siekė nušvitimo.

Dauguma religijų yra apibrėžtos jų įsitikinimais. Tačiau budizme tiesiog tikėti doktrina nėra prasmė. Buda sakė, kad doktrinos neturėtų būti priimamos vien todėl, kad jos yra šventraščiuose arba jų moko kunigai.

Užuot mokęs įsiminti ir tikėti doktrina, Buda išmokė suvokti tiesą sau. Budizme daugiau dėmesio skiriama praktikai, o ne tikėjimui. Pagrindinis budizmo praktikos pavyzdys yra Aštuoniasdešimt Kelias.

Pagrindiniai mokymai
Nepaisant to, kad akcentuojamas nemokamas tyrimas, budizmą šioje srityje geriausiai galima suprasti kaip discipliną ir reikalaujančią disciplinos. Ir nors budizmo mokymai neturėtų būti priimami remiantis aklu tikėjimu, supratimas, ko mokė Buda, yra svarbi tos disciplinos dalis.

Budizmo pagrindas yra keturios kilnios tiesos:

Kančios tiesa („dukkha“)
Kančios priežasties tiesa („samudaya“)
Kančios pabaigos tiesa („nirhodha“)
Kelio, kuris mus išlaisvina iš kančios, tiesa („magga“)

Tiesa, tiesos atrodo nedaug. Tačiau tiesoje yra nesuskaičiuojama daugybė mokymų apie egzistencijos prigimtį, save, gyvenimą ir mirtį, jau nekalbant apie kančią. Esmė yra ne tik „tikėti“ mokymais, bet ir tyrinėti, suprasti bei išbandyti juos remiantis savo patirtimi. Budizmą apibūdina tyrinėjimo, supratimo, tikrinimo ir realizavimo procesas.

Kelios budizmo mokyklos
Maždaug prieš 2000 metų budizmas buvo padalytas į dvi dideles mokyklas: Theravadą ir Mahajana. Theravada šimtmečius buvo dominuojanti budizmo forma Šri Lankoje, Tailande, Kambodžoje, Birmoje (Mianmare) ir Laose. Mahajana vyrauja Kinijoje, Japonijoje, Taivane, Tibete, Nepale, Mongolijoje, Korėjoje ir Vietname. Pastaraisiais metais Mahajana taip pat sulaukė daug pasekėjų Indijoje. Mahajana dar skirstoma į daugelį vidurinių mokyklų, tokių kaip gryna žemė ir Theravados budizmas.

Vadžrajana budizmas, daugiausia susijęs su Tibeto budizmu, kartais apibūdinamas kaip trečioji pagrindinė mokykla. Tačiau visos Vadžrajanos mokyklos yra ir mahajanos dalis.

Abi mokyklos daugiausia skiriasi doktrinos, vadinamos anatmanu arba anatta, supratimu. Pagal šią doktriną nėra „aš“ nuolatinės, vientisos, autonomiškos būtybės, esančios individualioje egzistencijoje, prasme. Anatmanas yra sunkiai suprantamas mokymas, tačiau reikia suprasti, kad labai svarbu įprasminti budizmą.

Iš esmės Theravada mano, kad anatmanas reiškia, kad asmens ego ar asmenybė yra iliuzija. Išsilaisvinęs iš šios iliuzijos, individas gali džiaugtis „Nirvana“ laime. Mahajana stumia tetą toliau. Mahajanoje visi reiškiniai neturi vidinės tapatybės ir tapatybę įgyja tik kitų reiškinių atžvilgiu. Nėra nei realybės, nei tikrovės, tik reliatyvumas. Mahajana mokymas vadinamas „shunyata“ arba „tuštuma“.

Išmintis, užuojauta, etika
Sakoma, kad išmintis ir užuojauta yra dvi budizmo akys. Išmintis, ypač mahajanos budizme, reiškia anatmano ar šunjatos realizavimą. Yra du žodžiai, išversti kaip „užuojauta“: „metta“ ir „karuna“. „Metta“ yra geranoriškumas visų būtybių atžvilgiu, be diskriminacijos, neturintis savaiminio prisirišimo. Karūna reiškia aktyvią užuojautą ir saldų prisirišimą, norą iškęsti kitų skausmą ir galbūt gailestį. Tie, kurie ištobulino šias dorybes, pagal budizmo doktriną į visas aplinkybes reaguos teisingai.

Klaidingas požiūris į budizmą
Yra du dalykai, kuriuos dauguma žmonių mano žinantys apie budizmą: kad budistai tiki reinkarnacija ir visi budistai yra vegetarai. Tačiau šie du teiginiai netiesa. Budistų mokymai apie atgimimą ypač skiriasi nuo to, ką dauguma žmonių vadina „reinkarnacija“. Ir nors vegetarizmas yra skatinamas, daugelyje sektų jis laikomas asmeniniu pasirinkimu, o ne reikalavimu.