Atsidavimas Jėzui "kai jūs paklūstate mano motinai"

Jėzus: Mano broli, ar nori parodyti savo meilę tokiai mano Motinai kaip aš? Būk toks paklusnus kaip aš. Vaikystėje leisdavausi, kad ji elgtųsi su jai taip, kaip jai patiko: leisdavausi į gimdymo sceną, nešiojama ant rankų, maitinau krūtimi, suvyniota į vytinius, vežama į Jeruzalę, į Egiptą, į Nazaretą. Tada, kai tik turėjau jėgų, skubėjau įgyvendinti jo norus, tiksliau, nuspėti juos ir užkirsti jiems kelią. Apstulbinęs įstatymo mokytojus šventykloje, grįžau su ja į Nazaretą ir buvau jai pavaldus. Išbuvau su ja iki trisdešimties metų, visada vykdydama menkiausius jos norus.

2. Paklusdama jai jaučiau neapsakomą džiaugsmą; ir paklusdamas atsakiau būtent už tai, ką ji padarė dėl manęs, ir, svarbiausia, už ką vieną dieną jai teks kentėti.

3. Paklusau jai tobulai paprastai; nors buvau jo Dievas, prisiminiau, kad buvau ir jo sūnus; ji vis dar buvo mano Motina ir dangiškojo Tėvo atstovė. Ir ji, savo ruožtu, tokiu pat tobulu paprastumu įsakė ir vadovavo man, neapsakomai laiminga, matydama, kad esu dėmesingas jos menkiausioms užuominoms. Ar norite savo ruožtu atnaujinti šį džiaugsmą? Paklusk jai kaip aš.

4. Mano Motina turi tau duoti įsakymų: ji įsakinėja tau pirmiausia per pareigą. Kai kurie pamaldumą Marijai sudaro atvaizdai ir statulėlės, žvakės ir gėlės; kiti maldos formulėse ir dainose; kiti jaučia švelnumą ir entuziazmą; dar kiti – papildomose praktikose ir aukose. Yra tų, kurie tiki, kad labai ją myli, nes mėgsta apie ją kalbėti arba vaizduotėje mato save, ketinančius dėl jos padaryti didelių dalykų, arba todėl, kad verčia save visada apie ją galvoti. Visi šie dalykai yra geri, bet nėra esminiai. „Ne kiekvienas, kuris man sako: Viešpatie, Viešpatie, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Taigi ne tie, kurie ją vadina „Motina Motina“, yra tikrieji Marijos vaikai, o tie, kurie visada vykdo jos valią. Dabar Marija neturi kitos valios, tik mano, ir aš noriu tau, kad tu gerai atliktum savo pareigą.

5. Todėl visų pirma stenkitės atlikti savo pareigą ir tai daryti iš meilės jai: savo pareigą didelę ar mažą, lengvą ar skausmingą, malonią ar monotonišką, efektingą ar paslėptą. Jei norite įtikti savo Mamai, būk punktualesnis paklusnumas, sąžiningesnis savo darbe, kantresnis savo sielvartuose.

6. Ir viską daryti su didžiausia meile ir besišypsančiu veidu. Šypsokitės skaudžiuose kasdieniuose darbuose, proziškiausiuose užsiėmimuose, monotoniškoje savo darbų eilėje: šypsokitės savo Mamai, kuri prašo parodyti jai savo meilę, džiaugsmingai vykdant savo pareigą.

7. Be to, kad primins jums apie valstybines pareigas, Marija duoda ir kitus savo valios ženklus: malonės įkvėpimus. Kiekviena malonė ateina pas tave per jį. Kai malonė kviečia atsisakyti to malonumo, drausminti tam tikrus savo polinkius, ištaisyti tam tikras klaidas ar aplaidumą, praktikuoti tam tikrus dorybės veiksmus, Marija švelniai ir su meile apreiškia jums savo troškimus. Galbūt kartais jaučiate tam tikrą nerimą dėl to, ko iš jūsų reikalauja tie įkvėpimai. Nebijokite: jie yra jūsų Motinos balsai, jūsų Motinos, kuri nori padaryti jus laimingus. Atpažinkite Marijos balsus, tikėkite jos meile ir atsakykite „taip“ į viską, ko ji iš jūsų prašo.

8. Tačiau yra ir trečias būdas lavinti paklusnumą Marijai, tai yra atlikti ypatingą užduotį, kurią ji ruošiasi tau patikėti. Būk pasiruošęs.

Kvietimas į pokalbį: O Jėzau, aš pradedu suprasti, kad visa mano dvasinė programa turi būti sudaryta iš to, ką Šventoji Dvasia sako apie tave: „Ir jis buvo jiems pavaldus“.