Atsidavimas nuoskaudų Marijai: malda, kuri privers jus jaustis daug arčiau jos

Tai yra atsidavimas, kurį noriu skirti tau, Skausmo Marija, mokant manęs gailestingumo ir perduodant džiaugsmą savo Dievui. Pažadu, kad nesusidursiu su kvailomis pagundomis ir nenuklysiu iš dangiškojo kelio, kad mano siela būkite saugūs ir laikomi ant rankų. Rašiau kiekvieną žodį širdimi, manau, kad mano darbas yra mylėti ir garbinti tave kiekvieną savo gyvenimo dieną.

O, didžioji kankinių karalienė ir pamiščiausia iš visų mardų! 
Tavo skausmas yra toks pat didžiulis kaip jūra, 
nes visos negandos, kad visos žmonių nuodėmės
įspaudu į tavo dieviškojo sūnaus šventą kūną,
jie yra tiek daug kardų, kurie pradurta tavo širdį.
Štai tau labiausiai nevertas nusidėjėlis,
nuoširdžiai gailisi netinkamai elgiantis su dieviškuoju Atpirkėju.
Dėl mano padarytų klaidų
jie yra rimtesni nei aš galiu kentėti juos ištrinti.
Deh! Palaiminta Motina, įspausk man pačias švenčiausias žaizdas mano širdyje
savo meilės, kad trokštate kentėti ir mirti tik su nukryžiuotu Jėzumi,
ir išnaikink atgailaujančią sielą savo tyriausioje širdyje. 
Tebūnie. 

Dieve, tu norėjai, kad Mergelės gyvenimas būtų pažymėtas skausmo paslaptimi, suteik mums, meldžiamės, eiti su ja tikėjimo keliu ir sujungti mūsų kančias su Kristaus aistra, kad jos taptų malonės proga. ir išganymo įrankis. Jūs norėjote, kad ji pajustų tą skausmą, būtent jai suteiktų ir suteiktų mums šlovingo ir švento atleidimo suvokimą ir stiprybę.

Tegul kiekviena Skausmo Marijos išlieta ašara gali tapti meilės vandenynu, o kiekviena malda - šviesos spinduliu, kuris veda mus teisingu keliu. Tik tokiu būdu mano siela gali toliau gyventi tikėdamasi sugrįžti į dangiškąją vietą, iš kurios ji kilusi, be dėmės pati žemiškojo gyvenimo kelionėje. Amen