Atsidavimas Šv. Scholastica: malda, kuri priartins jus prie šviesos

Šį atsidavimą noriu skirti šventajai Norcijos mokyklai, religinei ir benediktinų vienuolių ordino šventajai. Jos meilė bažnyčiai ir atsidavimas mūsų Dievui paskatino Katalikų bažnyčią ją pripažinti šventąja.

Šv. Scholastica,

prisimink medį, po kurio šakomis prisiglaudė tavo gyvenimas. Benediktinų vienuolynas jus kviečia ne tik kaip seserį, bet ir kaip rugpjūčio patriarcho dukterį. Iš dangaus viršaus jis apmąsto kadaise tokį energingą ir vaisingą medžio liekanas, kurio šešėlyje ilgus šimtmečius ilsėjosi Vakarų tautos. Kiekvienoje vietoje nemalonumo naikintojas linksminosi smogdamas: šakomis ir šaknimis. Visur yra griuvėsiai, apimantys visą Europą. Nepaisant to, mes žinome, kad jis turės atgaivinti ir dygs naujas šakas, nes Viešpats norėjo susieti šio senovinio medžio likimą su tais pačiais Bažnyčios likimais. Melskitės, kad joje atsinaujintų pirmieji sultys, motinos rūpesčiu apsaugotų švelnius brangakmenius; ginkite juos nuo audrų, palaiminkite ir paverskite juos vertais pasitikėjimo, kurį Bažnyčia jiems suteikia.

Šventoji Scholastica iš Norcijos, jūs, laikydamiesi tylos ir vengdami bet kokio dialogo su nepažįstamaisiais vienuolyne, klausykite mano uždusintos maldos, aš, kuris jus myliu. Jūs, gyvenantys dangiškojoje karalystėje, užtikrinkite, kad mano siela būtų sutikta ir apkabinta, o mano širdis apšviesta jūsų garbingu buvimu.

Jūs, kurie visi gyvename ištikimi, parodykite man teisingą kelią ir suvienykite mano nuolankią ir varganą sielą su mano broliais, kuriems pasisekė amžinybę gyventi dangiškojoje karalystėje. Kiekvieną kartą, kai meldžiuosi, esi čia su manimi, o šventoji Scholastica, klausykis manęs ir priimk mane tarp gerų ir tikinčiųjų, kad mano širdis pasijustų kupina džiaugsmo. Amen