Pamaldumas mirusiesiems: šešios iš eilės einančios šventosios Mišios

Jei kas nors, norėdamas, kad gyvieji ar mirusieji, kunigas švęstų šešias šventąsias Mišias ta tvarka, kurią pasakysime, to, už kurį bus švenčiamos šios 6 Mišios, siela greitai bus išlaisvinta iš skaudžios Skaistyklos vergovės. Gydytojas ir šventas Jėzaus draugijos kunigas, Šventojo Rašto profesorius, iš sakyklos, atsižvelgiant į Apreiškimą, pamokslavo, kad jei šios šešios šv. Mišios bus švenčiamos mirusiajam, jo ​​siela bus nedelsiant išlaisvinta iš Skaistyklos, net jei buvo pasmerktas kentėti iki galutinio teismo sprendimo. Dvi moterys
kurie klausėsi pamokslo ir tikėjo tuo, kas pasakyta, jie pažadėjo vienas kitam šventes šešias Mišias už tą, kuris mirs pirmasis. Mirus vienam iš jų, likęs, vykdydamas pažadą, šventė šešias mišias ir kitą naktį mirusysis jai pasirodė neapsakomo grožio ir šviesos, kad išgyvenusioji, pašėlusi iš džiaugsmo ir malonumo, nesijaustų poreikis maitinti tris dienas. Grįždama į save ji turėjo tik vieną norą: mirti iš eilės. Ji įėjo
taip, kad šešios šventos mišios buvo švenčiamos jai pačiai ir ji mirė džiaugsmingai ir laimingai septintą
dieną po šio įvykio.
Šešios šventosios Mišios turi būti švenčiamos 6 dienas iš eilės ir laikantis šių tikslų:
1) Pirmasis turi būti švenčiamas nekaltam mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus arešto garbei, kad būtų išgelbėta siela, norinti išsivaduoti iš skaudžių Skaistyklos skausmų, kuriuos sukelia pasaulyje padarytos nuodėmės.
2) antroji garbė nekaltam pasmerkimui, kurį Jėzus Kristus pateikė,
kad vargšei mirusiai sielai būtų atleista nuo skaudžių skausmų, kuriuos ji patyrė
smerkė griežtą Dievo teismą dėl jo nuodėmių.
3) Trečiasis turi būti švenčiamas mūsų Viešpaties Jėzaus priimto pašaipos garbei
Kristus visą savo šventąjį gyvenimą, bet visų pirma per paskutines kančias ant Kryžiaus medžio, kad vargšė siela būtų paskelbta be jokios bausmės, atsirandančios dėl jo tyčinių nuodėmių.
4) Ketvirtasis turi būti švenčiamas pagerbiant šventas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žaizdas ir skausmus, taip pat jo nelaimę ir mirtį ant Kryžiaus medžio, kad vargšė negyva siela būtų išgydyta nuo visų mirtinų žaizdų, kurias sukelia jo nuodėmės, ir nepagailėjęs teisingos bausmės.
5) Penktasis turi būti švenčiamas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus laidojimo garbei, kad jis prašytų palaidoti savo begalinėje meilėje visų visų nuodėmes ir blogus darbus.
varganos mirusios sielos ir pasigailėk jiems pelnytos bausmės.
6) Šeštasis, garbinantis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą ir pakylėjimą, kad Jis nuplėštų vargšę negyvą sielą nuo mirties šešėlio ir suteiktų jai švytintį prisikėlimą ir pasirengimą pakilti į dangų.
Niekas negali įvertinti didelių nuopelnų, kuriuos uždirbo Dievas, kuris praneša apie šią praktiką
iš šešių Šventųjų Mišių ir kaip jos turi būti švenčiamos. Šiuo klausimu sakoma:
„Keliaudamas po visą pasaulį, iš vienos piligrimystės vietos į kitą, negali nusipelnyti daugiau nuopelnų, nei ragindamas kitus pasinaudoti šiomis Šventosiomis Mišiomis, nes su jomis daugelis vargšų mirusių sielų bus laimingos ir išgelbėtos“. Mes neturime pamiršti to didžiulio nuopelno
kiekvienas gali gauti, švęsdamas šias šešias šventąsias mišias jau per savo šventę
gyvenimo. Kadangi tokiu būdu jis ne tik gauna savo nuodėmių atleidimą, bet, be to, šių 6 Mišių jėgomis jis ateis išpažinti ir sujaukti savo nuodėmių, net jei jis nusisuko nuo Dievo, taip išvengdamas pasmerkimo. .

Tyrėjas, teologas ir filosofas Teilhardas dingo dvasiškai ir intelektualiai
katalikų tikėjimo ir mokslo priešprieša. Žmogaus reiškinyje jis
tarp pirmųjų jis seka Visatos istorijos sintezę pagal savo laiko pažinimo būseną ir iš evoliucionistinės, ir iš spiritistinės perspektyvos. Mirtina klaida dangaus akyse?
1-osios Mišios: Jėzaus arešto garbei.
2-osios Mišios: garbei jo pasmerkimo.
3-osios mišios: pagarbos pasipiktinimams ir pašaipai.
4 mišios: pagerbiant žaizdas, Dievo Motinos Jėzaus Kristaus aistrą ir mirtį.
5-osios mišios: jo laidojimo garbei.
6-osios Mišios: jo prisikėlimo garbei.

Jis taip pat gali būti švenčiamas sau ar bet kuriam kitam gyvam žmogui.