Atsidavimas sakramentalams: vanduo, druska, palaimintas aliejus visai apsaugai

Kunigas jį gali palaiminti tik atlikdamas specialias maldas ir sušvirkšdamas truputį palaimintos druskos. Jis naudojamas apšlakstyti daiktams, vietoms ir žmonėms palaiminti. Savo namuose visada turėkite gerai aprūpintą daiktą. Tarp daugybės kvapiųjų ir gydomųjų vandenų palaimintas vanduo buvo pamirštas. Tarp daugybės butelių, kurie užgriozdina kambarius, nebėra Šventojo vandens butelio. Jo naudojimas Bažnyčioje yra labai senovinis, o istorija rodo jo puikų efektyvumą, ypač prieš velnią. Dvi IlIfurto „Ilysses“, kai jiems buvo patiektas maistas, į kurį buvo įpiltas net vienas lašas palaiminto vandens, įniršo ir nebuvo įmanoma priversti jį jo valgyti. Dėl tos ypatingos galios, kurią dėl nuodėmės įgavo velnias dėl visos gamtos, Bažnyčia šventuoju vandeniu palaimina viską, kas skirta pamaldoms, o taip pat ir tai, kas skirta bendram gyvenimo naudojimui. Mažas palaiminimų įvertinimas ir todėl mažas veiksmingumas priklauso nuo menko tikėjimo tų, kurie juos priima, taip pat tų, kurie juos teikia. Šventas vanduo, tinkamai naudojamas, atleidžia už nuodėmę, kai tiems, kurie juos vartoja, skauda širdyje; nusiteikęs sielai priimti Dievo dovanas, paleidžia velnią, kartais net laisvą nuo kūno skausmų ir silpnumų; pašalina krušą ir audrą, suteikia derlingumą žemei, taip pat gali padėti išlaisvinti skaistyklos sielas, padedant rinkimų maldoms. Mes taip pat rekomenduojame naudoti ir purkšti vietose, kur padarytos sunkios mirtinos nuodėmės (abortai, sesijos spiritiche ir kt.) ir dažnai apibarstyti mirštančiuosius, kurie tomis siaubingomis akimirkomis yra ypač priekabiaujami ir mušami velnio (kaip tai patyrė ir Šv. Faustina Kowalka, ir sesuo Josefa Menendez). Viešpats suteikia visas šias malones, kai tie, kurie naudojasi palaimintu vandeniu ir gauna Bažnyčios palaiminimus, tvirtai tiki Dievo galia ir gėriu.

Išvaržyta druska yra naudinga išvarant demonus ir užtikrinant sielos bei kūno sveikatą. Tačiau viena iš specifinių jo savybių yra vietų apsauga nuo įtakos ar blogio buvimo. Tokiais atvejais man patariama uždėti išvaržytą druską ant slenksčio ir keturiuose kambario ar kambarių kampuose, kurie laikomi užkrėstais.

Tas „netikintis katalikų pasaulis“ galbūt pasijuoks iš šių tariamų savybių. Žinoma, sakramentai veikia kuo efektyviau, tuo daugiau yra Tikėjimo; be to jie dažnai lieka neveiksmingi. II Vatikanas ir tais pačiais žodžiais Kanonų įstatymas (1166 kan.) Juos apibrėžia „šventais ženklais, kuriais per tam tikrą sakramentų pamėgdžiojimą visų pirma dvasiniai efektai yra reiškiami ir gaunami Bažnyčios prašymu“. Tie, kurie juos naudoja su Tikėjimu, mato netikėtus padarinius.
(Iš Dono Gabriele Amortho knygos „Pasakoja egzorcistas“)

Išgautas aliejus, naudojamas tikėjimui, padeda sunaikinti demonų galią ir jų užpuolimus. Tai taip pat naudinga sielos ir kūno sveikatai; prisimename senovinį žaizdų patepimo aliejumi naudojimą ir Jėzaus suteiktą galią apaštalams gydyti ligonius uždėjus rankas ir patepant juos aliejumi. Ypatinga egzorcizuoto aliejaus savybė yra atskirti negalavimus nuo kūno. Labai dažnai man teko išnaikinti žmones, kuriems buvo išrašytos sąskaitos išgėrus ar suvalgius ko nors blogo. Tai lengva suprasti iš to būdingo skrandžio skausmo arba iš to, kad šie žmonės turi ypatingą būdą išsiveržti ar sprogti žagsėjimo forma ar barškutis, ypač ryšium su religiniais veiksmais: einant į bažnyčią, meldžiantis ir ypač ištremiant. Tokiais atvejais organizmas, norėdamas išsilaisvinti, turi išstumti tai, kas yra blogis. Išspaustas aliejus labai padeda atskirti organizmą nuo šių priemaišų ir šiam tikslui padeda gerti palaimintą vandenį.

Čia naudinga pateikti daugiau informacijos, net jei tiems, kurie nėra praktiški ir nematė, bus sunku patikėti šiais dalykais. Kas yra ištremta? Kartais tirštos, putotos seilės; arba baltos ir grūdėtos košės rūšis; kartais tai yra patys įvairiausi daiktai: vinys, stiklo gabalėliai, mažos medinės lėlės, surištos virvių stygos, susukti geležiniai laidai, įvairių spalvų medvilniniai siūlai, kraujo krešuliai ... Kartais šie dalykai išvaromi natūraliomis priemonėmis; daug kartų vėmimas; Reikėtų pažymėti, kad organizmas jam niekada nekenkia (jis jį palengvina), net jei jis yra aštrus stiklas. Kitais atvejais nutekėjimas išlieka paslaptingas; pavyzdžiui, žmogus jaučia pilvo skausmą, tarsi skrandyje būtų vinis, tada šalia jo randa nagą ant žemės; ir skausmas dingsta. Susidaro įspūdis, kad visi šie objektai materializuojasi tuo metu, kai jie yra išvaryti

(Iš Dono Gabriele Amortho knygos „Pasakoja egzorcistas“)