Atsidavimas šventiesiems: Padre Pio mintis šiandien rugpjūčio 13 d

22. Visada galvok, kad Dievas viską mato!

23. Dvasiniame gyvenime kuo daugiau bėga ir tuo mažiau jaučia nuovargį; Iš tikrųjų taika, amžinojo džiaugsmo preliudija, pasisavins mus ir būsime laimingi bei stiprūs tiek, kiek gyvendami šiame tyrime priversime Jėzų gyventi mumyse, mirtinai apsunkindami.

24. Jei norime nuimti derlių, reikia ne tiek sėti, kiek pasėti sėklą į gerą lauką, o kai ši sėkla tampa augalu, mums labai svarbu pasirūpinti, kad derva neuždengtų švelnių sodinukų.

25. Šis gyvenimas trunka neilgai. Kitas tęsiasi amžinai.

26. Visada reikia eiti į priekį ir niekada neatsitraukti nuo dvasinio gyvenimo; kitaip nutinka kaip valtis, kuri, užuot pajudėjusi, sustoja, vėjas ją siunčia atgal.

27. Atsiminkite, kad motina pirmiausia moko vaiką vaikščioti palaikydama jį, bet tada ji turi savarankiškai vaikščioti; todėl turite galvoti su galva.

28. Mano dukra, mylėk „Ave Maria“!

29. Negalima pasiekti išganymo nekeldamas audringos jūros, visada grasindamas griuvėsiais. Kalvarija yra šventųjų kalnas; bet iš ten jis pereina į kitą kalną, kuris vadinamas Taboru.

30. Aš noriu nieko daugiau, kaip mirti ar mylėti Dievą: mirtį ar meilę; gyvenimas be šios meilės yra blogesnis nei mirtis: man tai būtų netvariau, nei yra dabar.

31. Tada aš neturiu praleisti pirmojo metų mėnesio, neatnešdamas tavo sielai, mano brangioji dukra, mano pasveikinimo ir visada patikinantis tavo širdies meilę tavo atžvilgiu, kurios niekada nenutraukiu trokšta visokių palaiminimų ir dvasinės laimės. Bet, mano geroji dukra, aš labai rekomenduoju tau šią silpną širdį: rūpinkis, kad būtum dėkingas mūsų saldžiausiam Gelbėtojui kiekvieną dieną, ir įsitikink, kad šie metai yra derlingesni nei praėjusiais metais, atliekant gerus darbus, metams bėgant ir artėjant amžinybei, turime padvigubinti savo drąsą ir pakelti savo dvasią Dievui, tarnaudami jam su didesniu kruopštumu visose, ką mus įpareigoja krikščioniškas pašaukimas ir profesija.