Atsidavimas šventiesiems: Padre Pio mintis šiandien, lapkričio 18 d

9. Tikras širdies nuolankumas tas, kurį jautė ir gyveno daugiau, nei parodyta. Mes visada turime nuolankiai nusiteikti Dievo akivaizdoje, bet ne tuo klaidingu nuolankumu, kuris veda į atgrasymą, sukeliantį neviltį ir neviltį.
Turime turėti žemą savo sampratą. Tikėk, kad mes visi esame nepilnaverčiai. Nedėkite savo pelno anksčiau nei kiti.

10. Kai deklamuojate Rožinį, pasakykite: „šventasis Juozapas, melskis už mus!“.

11. Jei turime būti kantrūs ir iškęsti kitų kančias, tuo labiau turime iškęsti save.
Kasdien jūsų neištikimybė buvo žeminama, žeminama, visada žeminama. Kai Jėzus pamatys jus pažemintą iki žemės, jis išties jūsų ranką ir pagalvos apie save, kad patrauktų jus į save.

12. Melskimės, melskimės, melskimės!

13. Kas yra laimė, jei ne visokio gėrio turėjimas, kuris žmogų visiškai patenkina? Bet ar yra kas nors šioje žemėje, kuris būtų visiškai laimingas? Žinoma ne. Žmogus būtų buvęs toks, jei liktų ištikimas savo Dievui, tačiau kadangi žmogus yra kupinas nusikaltimų, tai yra, pilnas nuodėmių, jis niekada negali būti visiškai laimingas. Todėl laimė randama tik danguje: nėra pavojaus prarasti Dievą, jokios kančios ir mirties, bet amžinas gyvenimas su Jėzumi Kristumi.

14. Nuolankumas ir labdara eina koja kojon. Vienas pašlovina, o kitas pašventina.
Nuolankumas ir moralės grynumas yra sparnai, keliantys Dievą ir beveik niekinantys.

15. Kiekvieną dieną Rožinis!

16. Visada ir su meile nuolankiai nuolankiai kalbėkitės prieš Dievą ir žmones, nes Dievas kalba tiems, kurie nuoširdžiai nuolankiai jo akivaizdoje ir praturtina jį dovanomis.

17. Pažvelkime pirmiausia, tada pažvelkime į save. Begalinis atstumas tarp mėlynos ir bedugnės sukelia nuolankumą.

18. Jei stovėtume šalia mūsų, tikrai per pirmą atodūsį patektume į savo sveikatos priešų rankas. Mes visada pasitikime dievišku gailestingumu ir taip vis labiau patirsime, koks geras yra Viešpats.

19. Jūs turite labiau nusižeminti prieš Dievą, o ne nusiminti, jei jis pasilieka jums savo Sūnaus kančias ir nori, kad patirtumėte savo silpnybę; kai iškrentate iš silpnumo, turite iš jo pakelti atsistatydinimo ir vilties maldą ir padėkoti už daugybę privalumų, kuriais jis jus praturtina.

20. Tėve, tu toks geras!
- Aš nesu geras, tik Jėzus yra geras. Aš nežinau, kaip šis šventojo Pranciškaus įprotis, kurį nešiojuosi, manęs neišvengia! Paskutinis banditas žemėje yra auksas kaip aš.

21. Ką aš galiu padaryti?
Viskas yra iš Dievo, aš turtingas vienu dalyku, begaliniu vargu.

22. Po kiekvienos paslapties: Šv. Juozapai, melskis už mus!

23. Kiek manyje yra piktybiškumo!
- Laikykitės šio įsitikinimo, žeminkite save, bet nesinervinkite.

24. Būkite atsargūs, kad niekada nenusimintumėte, matydami save apsuptą dvasinių negalių. Jei Dievas leidžia jums patekti į tam tikrą silpnybę, tai ne jus apleisti, o tik įtvirtinti jus nuolankume ir padaryti jus atidesniu ateičiai.