Atsidavimas šventiesiems: Padre Pio mintis šiandien, rugsėjo 28 d

28. Nesijaudink, kad pavogsiu savo laiką, nes laikas, kurį praleidžiu geriausiai, yra praleistas pašventinant kito sielą, ir aš niekaip negaliu atsidėkoti dangiškojo Tėvo gailestingumui, kai jis man dovanoja sielas, kurioms aš galiu kaip nors padėti. .

29. O šlovinga ir stipri
Arkangelas San Michele,
būti gyvenime ir mirtyje
mano ištikimas gynėjas.

30. Man kažkada nekilo keršto mintis: meldžiausi už niekintojus ir meldžiuosi. Jei kada nors, aš kartais sakiau Viešpačiui: „Viešpatie, jei norėčiau juos atsivertti, reikia blakstienų nuo grynų, jei tik jos bus išgelbėtos“.

1. Kai jūs atkuriate Rožinį po šlovės, jūs sakote: „Šventasis Juozapas, melskis už mus!“.

2. Eikite paprastai Viešpaties keliu ir nekankinkite savo dvasios. Jūs turite nekęsti savo kaltės, tačiau turėdami tylią neapykantą ir ne jau erzinančią ir neramią; reikia kantrybės su jais ir jais pasinaudoti, šventai nuleidžiant. Trūkstant tokios kantrybės, mano geros dukros, jūsų netobulumai, užuot tuštėjęsi, vis labiau auga, nes nėra nieko, kas maitintų tiek mūsų trūkumus, tiek neramumą ir rūpestį noru juos pašalinti.

3. Saugokitės nerimo ir nerimo, nes nėra nieko, kas labiausiai trukdo vaikščioti tobulumui. Mano dukra, švelniai įsidėk savo širdį į mūsų Viešpaties žaizdas, bet ne per ginklą. Pasitikėkite jo gailestingumu ir gerumu, kad jis niekada jūsų neatsisakys, bet neleisk jam apkabinti savo šventojo kryžiaus.

4. Nesijaudinkite, kai negalite medituoti, negalite bendrauti ir negalite lankyti visų pamaldžių praktikų. Tuo tarpu pabandykite atsigriebti kitaip, išlaikydami save vienišus su mūsų Viešpačiu su meile, maldomis ir dvasine komunija.

5. Kartą ir visiems laikams išsklaidykite pasipiktinimą ir nerimą ir mėgaukitės saldžiausiais mylimųjų skausmais ramybėje.

6. Rožiniame paveiksle Dievo Motina meldžiasi kartu su mumis.

7. Mylėk madoną. Deklaruokite Rožinį. Gerai pakartokite.

8. Aš tikrai jaučiu, kad mano širdis daužosi jausdama tavo kančias, ir nežinau, ką daryčiau, kad tave suprastų. Bet kodėl tu toks nusiminęs? kodėl tu trokšti? O dukra, aš niekada nemačiau, kad tu duodi tiek brangakmenių Jėzui, kaip dabar. Niekada nemačiau tavęs tokio brangaus Jėzui kaip dabar. Taigi ko tu bijai ir drebi? Jūsų baimė ir drebulys yra panašūs į vaiko, kuris yra jo motinos rankose. Taigi tavoji yra kvaila ir nenaudinga baimė.

9. Visų pirma, aš neturiu nieko daugiau bandyti tavyje, išskyrus šį šiek tiek kartaus susijaudinimo jumyse, dėl kurio nepavyksta paragauti viso kryžiaus saldumo. Pataisykite tai ir toliau darykite taip, kaip darėte iki šiol.

10. Tada nesijaudinkite dėl to, ką einu, ir kentėsiu, nes kančia, kad ir kokia didžiulė ji yra, susidūrusi su gėriu, kuris mūsų laukia, džiugina sielą.

11. Kalbant apie savo dvasią, būkite ramūs ir vis labiau pasitikėkite savimi Jėzui. Stenkitės visada ir visapusiškai atitikti dieviškąją valią tiek dėl palankių, tiek apie neigiamų dalykų, ir nesistenkite rytojaus.

12. Nebijokite dėl savo dvasios: tai yra dangaus jaunikio, norinčio jus asimiliuoti, juokeliai, išankstiniai nusistatymai ir išbandymai. Jėzus žvelgia į jūsų sielos norus ir geriausius norus, kurie yra puikūs, ir jis priima bei apdovanoja, o ne jūsų neįmanomumą ir nesugebėjimą. Taigi nesijaudink.

13. Nevaržykite savęs dėl dalykų, kurie sukelia norą, trikdo ir jaudina. Tik vienas dalykas yra būtinas: pakelkite dvasią ir mylėkite Dievą.

14. Tu jaudiniesi, mano gera dukra, sieki aukščiausio gėrio. Bet, tiesą sakant, tai yra jūsų viduje ir tai leidžia jus ištempti ant nuogo kryžiaus, kvėpuoti stiprybės palaikyti netvarią kankinystę ir meilę kartai mylėti. Taigi baimė pamatyti jį pasiklydusį ir nusivylusį to nesuvokiant, yra tokia pati veltui, nes jis yra artimas ir artimas tau. Ateities nerimas yra vienodai veltui, nes dabartinė būsena yra meilės nukryžiavimas.

15. Vargšas tų sielų, kurios pasineria į žemiškų rūpesčių sūkurį; kuo labiau jie myli pasaulį, tuo labiau dauginasi jų aistros, tuo labiau užsidega jų norai, tuo daugiau nesugeba atsidurti savo planuose; ir čia yra nerimas, nekantrumas, jų širdį daužantys baisūs sukrėtimai, kurie nesvetimi meile ir šventa meile.
Melskimės už šias apgailėtinas, apgailėtinas sielas, kad Jėzus atleistų ir patrauktų jas su savo begaliniu gailestingumu sau.

16. Nereikia elgtis žiauriai, jei nenorite rizikuoti užsidirbti pinigų. Būtina laikytis labai krikščioniško apdairumo.

17. Atsiminkite, vaikai, kad esu nereikalingų norų, ne mažiau nei pavojingų ir piktų, troškimų priešas, nes nors tai, ko norima, yra gerai, vis dėlto noras mūsų atžvilgiu visada yra ydingas, ypač kai tai maišoma su didžiuliu rūpesčiu, nes Dievas reikalauja ne to gėrio, o kito, kuriame jis nori, kad mes praktikuotume.

18. Dėl dvasinių išbandymų, kuriuos jums paklūsta dangiškojo Tėvo gerumas, prašau jus atsistatydinti ir galbūt tylėti užtikrinant tuos, kurie užima Dievo vietą, kai jis jus myli ir trokšta jūsų viso gero ir kuriuose vardas kalba su jumis.
Jūs kenčiate, tiesa, bet atsistatydinote; kentėk, bet nebijok, nes Dievas yra su tavimi ir tu jo nežeidi, o myli; jūs kenčiate, bet taip pat tikite, kad pats Jėzus kenčia tavyje ir dėl tavęs, ir su tavimi. Jėzus neatsisakė tavęs, kai bėgai nuo jo, daug mažiau tavęs apleis dabar, o vėliau ir norėdamas, kad jį mylėtum.
Dievas gali atmesti viską, kas tvarinyje, nes viskas kenkia sugadinimui, tačiau jis niekada negali jame atmesti nuoširdaus noro norėti jį mylėti. Taigi, jei nenorite įtikinti savęs ir būti tikri dėl dangaus gailesčio dėl kitų priežasčių, turite bent tuo įsitikinti ir būti ramūs bei laimingi.

19. Taip pat neturėtumėte painioti žinodami, ar leidote, ar ne. Jūsų tyrimas ir budrumas yra nukreiptas į ketinimų, kuriuos privalote išlaikyti, sąmoningumą ir visada narsiai bei dosniai kovoti su blogosios dvasios menais.

20. Visada būkite linksmai ramūs su savo sąžine, atspindėdami, kad tarnaujate be galo geram Tėvui, kuris vien švelnumu nusileidžia savo tvariniui, kad jį paaukštintų ir paverstų jį savo kūrėju.
Ir bėga nuo liūdesio, nes patenka į širdis, prisirišusias prie pasaulio daiktų.