Atsidavimas Kalėdoms: šventųjų parašytos maldos

MALDOS UŽ KALĖDAS

Kūdikėlis Jėzau
Sausas, vaikeli Jėzau, vaikų ašaros! Glostykite sergančius ir senus žmones! Raginkite vyrus padėti rankas ir apkabinti vienas kitą visuotiniame taikos glėbyje! Pakvieskite žmones, gailestingąjį Jėzų, nugriauti sienas, kurias sukūrė kančia ir nedarbas, nežinojimas ir abejingumas, diskriminacija ir nepakantumas. Tai tu, dieviškasis Betliejaus vaikas, išgelbėk mus išlaisvindamas mus iš nuodėmės. Jūs esate tikrasis ir vienintelis Gelbėtojas, kurio žmonija dažnai čiupinėja.

Taikos Dievas, taikos dovana visai žmonijai, ateikite ir gyvenkite kiekvieno žmogaus ir kiekvienos šeimos širdyje.

Būk mūsų ramybė ir džiaugsmas! Amen. (Jonas Paulius II)

NORIU JUS JĖGUSI, JĖZUO, MANO Gelbėtoją
Jėzau, mielasis Vaikai, tu turtingas meilės ir šventumo. Tu matai mano poreikius. Tu esi meilės liepsna: apvalyk mano širdį nuo visko, kas neatitinka tavo šventiausios širdies. Tu nesukurtas šventumas: pripildyk mane dvasios tikros pažangos malonėmis. Ateik Jėzau, aš turiu tau pasakyti tiek daug dalykų, tiek daug skausmų, kuriais tavimi pasitikiu, tiek norų, tiek pažadų, tiek vilčių. Noriu tave dievinti, noriu pabučiuoti tave į kaktą, arba mažąjį Jėzų, mano Gelbėtoją. Aš noriu atiduoti save tau amžinai. Ateik, o Jėzau, daugiau nedelsk. Priimk mano kvietimą. Ateiti!

KALĖDOS, Šlovės diena
Kalėdos, šlovės ir ramybės diena.

Tamsos naktį laukiame, kol šviesa apšvies žemę. Tamsos naktį laukiame, kol meilė sušildys pasaulį. Tamsos naktį laukiame, kol Tėvas išgelbės mus nuo blogio.

Būk palaimintas, tėvas
Savo begalinėje meilėje jūs suteikėte mums savo vienintelį Sūnų, kurį Dvasios kūnu padarė pats gryniausias Mergelės Marijos įsčias ir gimęs Betliejuje prieš du tūkstančius metų. Jis tapo mūsų kelionės draugu ir suteikė naują prasmę istorijai, tai yra kelionė, atlikta kartu dirbant ir kenčiant, ištikimybėje ir meilėje, link tų naujų dangų ir tos naujos žemės ", kurioje jūs, užkariavę mirtį, būsite visi iš viso. (Jonas Paulius II)

KALĖDINĖ MALDA
Ateik Jėzau, tavo atėjimas į Betliejų atnešė džiaugsmo pasauliui ir kiekvieno žmogaus širdžiai. Ateik ir padovanok mums tą patį džiaugsmą, tą pačią ramybę; tą, kurią norite mums duoti.

Ateik mums pranešti gerų žinių, kad Dievas mus myli, kad Dievas yra meilė. Lygiai taip pat norite, kad mylėtume vienas kitą, atiduotume savo gyvybes vienas už kitą, kaip jūs davėte savo. Duok, kad žiūrėdami į ėdžią, mes leidžiamės užkariauti jūsų švelnios meilės ir gyvename ja tarp savęs. (Md Teresė iš Kalkutos)

KALĖDOS
Gimes! Aleliuja! Aleliuja! gimė suverenas vaikas. Jau tamsi naktis šviečia dieviška žvaigžde. Nagi, dūdmaišiai, dar gėjų sonatos, skambėjimas, varpai! Ateikite, piemenys ir namų šeimininkės ar žmonės iš arti ir toli!

Keturis tūkstančius metų šios valandos buvo laukiama visomis valandomis. gimes! yra. gimė Viešpats! gimė mūsų šalyje! Naktį, kuri jau buvo tokia tamsi, šviečia dieviška žvaigždė, gimė Valdovas. gimes! Aleliuja! Aleliuja !. (Guido Gozzano)

DANGUS VAIKAS
O išmintimi, o Dievo galia, mes manome, kad turime ekstatiškai sušukti su jūsų apaštalu, kokie nesuprantami jūsų sprendimai ir ištiriami jūsų keliai! Mažai laisvės, nuolankumo, nusižiūrėjimo, paniekos supa Žodžiu padarytas kūnas; bet mes, iš tamsos, kurioje apgaubtas šis Žodis padarė kūną, suprantame vieną dalyką, girdime balsą, žvilgtelime į didingą tiesą: visa tai padarėte iš meilės ir kviečiate tik mylėti, o ne duoti mums kokie meilės įrodymai. Dangiškasis vaikas kenčia ir verkia lopšyje, kad kančia būtų miela, nusipelnusi ir ieškoma: jam trūksta visko, nes iš jo mokomės žemiškų gėrybių ir patogumų atsisakymo; jis džiaugiasi nuolankiais ir vargingais maldininkais, kurie vilioja mus mylėti skurdą ir teikia pirmenybę mažų ir paprastų draugijai, o ne didžiųjų pasaulio draugijai. Šis dangiškasis vaikas, be jokio švelnumo ir saldumo, savo pavyzdžiu nori įteigti mūsų širdims šias didingas dorybes, kad suplėšytame ir sutrikusiame pasaulyje galėtų kilti ramybės ir meilės era. Nuo pat gimimo jis nurodo mūsų misiją - niekinti tai, ką mėgsta ir siekia pasaulis. O!, Sulenkite, ateikite prieš lovelę ir su didžiuoju šventuoju Jeronimu, šventuoju, užsidegusiu meile Jėzaus Vaikui, pasiūlykime jam visą savo širdį be išlygų ir pažadėkime sekti mokymais, kurie mums ateina iš Betliejaus grota, kurią jie mums skelbia, kad čia visi tuštybės tuštybė, bet tuštybė. (Tėvas Pio)

JĖZAU, YRA MANO ŠIRDIS
Paskubėk, o Jėzau, čia mano širdis. Mano siela skurdi ir nuoga dorybė, daugelio mano netobulumų šiaudeliai tave perštės ir privers verkti. Bet, mano karaliau Viešpatie, tai viskas, ką aš turiu. Tavo skurdas mane jaudina, minkština, traukia ašaras. Jėzus pagražina - mano siela tavo akivaizdoje, papuošk ją savo malonėmis, sudegink šiaudus ir pakeisk juos į minkštą lovą švenčiausiam naujagimio kūnui. Jėzau, aš tavęs laukiu. Daugelis tavęs atsisako. Lauke pučia ledinis vėjas ... ateik į mano širdį. Aš esu vargšas, bet kiek galėsiu tave šildysiu. Bent jau noriu, kad tave džiugintų mano didžiulis noras tave priimti, mylėti, paaukoti save tau.

ĮKALTOJO DIEVO PAGALBAS
O Jėzau, su savo šventaisiais magais mes jus dieviname, kartu su jais mes siūlome tris mūsų tikėjimo dovanas, kurios jus atpažįsta ir priima kaip mūsų Dievą, pažemintą dėl mūsų meilės, kaip trapiu kūnu apsirengusį žmogų, kuris kenčia ir miršta už mus. Tikėdamiesi jūsų nuopelnų, mes tikrai pasieksime amžinąją šlovę. Savo labdara mes pripažįstame jus kaip meilės suvereną savo širdyse, meldžiantis, kad savo sutirštėtu gėriu jūs gerbtumėte priimti tai, ką patys mums davėte. Būkite pasirengę pakeisti mūsų širdis, kai jūs transformuojate šventųjų magų širdis, ir leiskite mūsų širdims, negalintiems sulaikyti jūsų labdaros rūpesčių, švęsti jus brolių Rostrių sieloms, kad jas laimėtumėte. Jūsų karalystė nėra toli ir jūs leidote mums dalyvauti jūsų triumfe žemėje, kad tada galėtume dalyvauti jūsų karalystėje danguje. Pasirūpinkite, kad negalėdami sulaikyti savo dieviškosios meilės pranešimų, mes skelbiame jūsų dieviškąją karalystę pavyzdžiu ir darbais. Laiku užvaldykite mūsų širdis, kad jas užvaldytumėte amžinybėje. Niekada nenusileiskime nuo tavo skeptro: nei gyvybė, nei mirtis negali mūsų atskirti nuo tavęs. Tegul gyvenimas yra gyvenimas, semiamas iš jūsų didelėmis meilės gurkšnomis, kad paskleistų žmoniją ir priverstų mus kiekvieną akimirką mirti, kad gyventume tik iš jūsų, kad į savo širdis įpiltume tik jus. (Tėvas Pio)

Šlovė arbatai ar tėvui
Šlovė tau, Tėve, kuris išreiški tavo didybę mažame Vaike ir kviečia nuolankiuosius ir vargšus pamatyti ir išgirsti nuostabius dalykus, kuriuos darai nakties tyloje, toli gražu ne išdidžiųjų ir jų darbų šurmulys. Šlovė tau, Tėve, kuris, norėdamas maitinti alkanus tikra manna, savo Sūnų, Viengimį, padėk kaip šieną į ėdžias ir atiduok jam kaip amžinojo gyvenimo maistą: išganymo ir ramybės sakramentą. Amen.

GIMDAU NUOGA
Aš gimiau nuogas, sako Dievas,

kad žinotum, kaip nusirengti. Aš gimiau vargšas,

kad galėtum padėti vargšams. Aš gimiau silpnas, sako Dievas,

kad niekada manęs nebijotum. Aš gimiau iš meilės

nes niekada neabejoji mano meile. Aš esu žmogus, sako Dievas,

todėl niekada nesigėdijate būti savimi. Aš gimiau persekiojamas

kad galėtumėte priimti sunkumus. Aš gimiau paprastume

kad nebebūtų komplikuota. Aš gimiau tavo gyvenime, sako Dievas, kad visus atvesčiau į Tėvo namus. (Lambertas Nobenas)

JŪS ATSIŽVELKITE Į ŽVAIGŽDES

Nusileidi nuo žvaigždžių, dangaus karaliau, ir ateini į urvą šaltyje iki šalčio. Dieve mano vaikeli, matau tave čia drebančią, o palaimintasis Dieve, ir kiek tau kainavo mylėti mane!

Jums, pasaulio kūrėjui, trūksta drabužių ir ugnies, o Viešpatie. Mielas išrinktas mažas vaikas, kiek šis skurdas mane labiau įsimyli, nes vis tiek tave prastai mylėjo. Jūs, kurie mėgstate džiaugtis dieviška įsčiomis, kaip jaučiatės dėl šio šieno? Miela mano širdies meilė, kur meilė tave nešė? O mano Jėzau, dėl ko aš taip kentėsiu? Dėl mano. Bet jei jūsų kančia buvo jūsų valia, kodėl tada norite verkti, kodėl verkti? Mano sutuoktinis, mylimasis Dieve, mano Jėzau, taip aš tave suprantu: ak, Viešpatie, tu šaukiesi ne dėl liūdesio, bet dėl ​​meilės. Jūs verkiate matydamas, kad esate man nedėkingas po tokios didelės meilės, kurios taip mažai mylėjo. O mano krūtinės mylimoji, jei kažkada taip buvo, dabar aš tavęs tik trokštu. Brangusis, daugiau neverk, myliu tave, myliu tave. Tu miegi, mano Ninno, bet tuo tarpu širdis nemiega, bet budi visą valandą. O mano graži ir tyra Avinėli, ką tu galvoji, pasakyk man? O milžiniška meile, mirti už tave, atsakau, manau. Taigi jūs galvojate mirti dėl manęs, o Dieve, ir ką dar galėčiau mylėti už tavęs? O Marija, mano viltis, jei aš šiek tiek myliu tavo Jėzų, nesipiktink, myli jį už mane, jei aš nemoku mylėti. (Alfonso Maria de Liguori)

KAD RIKTAU, KAD BUVOTE, VIEŠPATIE JĖZE
Viešpatie Jėzau, koks didelis ir turtingas buvai, tu pasidarei mažas ir vargšas. Jūs nusprendėte gimti už namo arklidėje, apsivilkti prastais drabužiais, paguldyti - ėdžiose tarp jaučio ir asilo. Apglėbk, mano siela, tą dievišką lovelę, spausk lūpas ant Jėzaus kojų ir pabučiuok juos abu. Medituok „piemenų budėjimą, apmąstyk Angelų chorą ir giedok su jais burna ir širdimi:„ Šlovė Dievui aukščiausioje danguje ir ramybė žemėje naujos valios žmonėms. (Bonaventure)