Atsidavimas šventajai širdžiai birželio mėn.: 22 diena

22 birželis

Mūsų Tėve, kuris esi danguje, gali būti pašventintas tavo vardas, ateis tavo karalystė ir tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Duok mums savo kasdienės duonos šiandien, atleisk mums skolas, kai atleisk savo skolininkams, ir nevesk mus į pagundą, bet gelbėk nuo blogio. Amen.

Kvietimas. - Jėzaus širdis, nusidėjėlių auka, pasigailėk mūsų!

Ketinimas. - Melskitės už tuos, kurie yra už Katalikų bažnyčios ribų.

Tikėjimo gyvenimas

Jauną vyrą apsėdo velnias; pikta dvasia paėmė iš jo žodį, įmetė į ugnį ar vandenį ir įvairiai kankino.

Tėvas atvedė šį nelaimingą sūnų į apaštalus, kad jie galėtų jį išvaduoti. Nepaisant jų bandymų, apaštalams nepavyko. Nukentėjęs tėvas prisistatė Jėzui ir verkdamas jam tarė: Aš atvedžiau tau savo sūnų. jei gali ką nors padaryti, pasigailėk mūsų ir eik mums į pagalbą! -

Jėzus atsakė: jei gali tikėti, tikintiesiems viskas įmanoma! - Tėvas su ašaromis sušuko: Aš tikiu, o Viešpatie! Padėk mano mažam tikėjimui! - Tada Jėzus priekaištavo velniui, o jaunuolis liko laisvas.

Apaštalai paklausė: mokytojau, kodėl mes negalėjome jo išvaryti? - Dėl jūsų mažo tikėjimo; nes iš tikrųjų sakau jums, kad jei tikite tiek pat, kiek garstyčių sėkla, sakysite šiam kalnui: eik iš čia į ten! - ir jis praeis, ir jums nieko nebus neįmanoma - (Šv. Matas, XVII, 14).

Koks yra šis tikėjimas, kurio Jėzus reikalavo prieš stebuklą? Tai pirmoji teologinė dorybė, kurios sėklą Dievas įdeda į širdį krikšto akte ir kurią kiekvienas turi priversti dygti ir vystytis malda bei gerais darbais.

Jėzaus Širdis šiandien savo bhaktoms primena krikščioniškojo gyvenimo vadovą, kuris yra tikėjimas, nes teisusis gyvena tikėjimu ir be tikėjimo neįmanoma įtikti Dievui.

Tikėjimo dorybė yra iš esmės antgamtiškas įprotis, kuris suteikia intelektą tvirtai tikėti Dievo atskleistomis tiesomis ir duoti pritarimą.

Tikėjimo dvasia yra šios dorybės įgyvendinimas praktiniame gyvenime, dėl kurio negalima tenkintis tikėjimu Dievu, Jėzumi Kristumi ir jo Bažnyčia, bet visą gyvenimą reikia įspausti antgamtinėje šviesoje. Tikėjimas be darbų yra miręs (Jokūbo 11, 17). Net demonai tiki, tačiau jie yra pragare.

Kas gyvena tikėjimu, yra kaip tas, kuris vaikšto naktį apšviestas lempos; jis žino, kur dėti kojas, ir nesuklumpa. Netikintieji ir nepaisantys tikėjimo yra kaip aklai, kurie čiupinėja, o gyvenimo išbandymuose jie puola, liūdi ar ima neviltį ir nepasiekia pabaigos, kuriai buvo sukurti: amžinos laimės.

Tikėjimas yra širdies balzamas, kuris gydo žaizdas, prausia namus šiame ašarų slėnyje ir daro gyvenimą nuopelnų.

Tie, kurie gyvena tikėjimu, gali palyginti save su tais laimingaisiais, kurie stiprioje vasaros karštyje gyvena aukštuose kalnuose ir mėgaujasi vėsiu bei deguonies turinčiu oru, o lygumoje žmonės uždussta ir ilgisi.

Tie, kurie lankosi Bažnyčioje, ypač Šventosios širdies atsidavusieji, tiki ir privalo dėkoti Viešpačiui, nes tikėjimas yra Dievo dovana. Tačiau daugelyje tikėjimų jų yra nedaug, jie labai silpni ir neduoda vaisių, kuriuos šv. Širdis laukia.

Atgaivinkime savo tikėjimą ir juo visiškai gyvenkime, kad Jėzui nereikėtų mums sakyti: kur tavo tikėjimas? (Lukas, VIII, 25).

Daugiau tikėjimo malda, įsitikinus, kad jei tai, ko prašome, atitiks dieviškus norus, anksčiau ar vėliau jį gausime, jei tik malda bus nuolanki ir atkakli. Būkime įsitikinę, kad malda niekada nėra švaistoma veltui, nes jei negausime to, ko prašome, gausime dar kokią nors malonę, galbūt didesnę.

Daugiau tikėjimo skausmu, galvojant, kad Dievas jį naudoja norėdamas atskirti mus nuo pasaulio, apvalyti ir praturtinti nuopelnais.

Žiauriausiuose skausmuose, kai kraujuoja širdis, atgaivinkime tikėjimą ir pasikvieskime Dievo pagalbą, kviesdami jį mielu Tėvo vardu! "Tėve mūsų, kuris esi danguje ...". Jis neleis vaikams ant savo pečių nešti sunkesnio kryžiaus, nei jie gali pakelti.

Daugiau tikėjimo kasdieniu gyvenimu, dažnai primenančiu, kad Dievas yra mūsų akivaizdoje, kad jis mato mūsų mintis, kad jis išsijoja mūsų troškimus ir kad atsižvelgia į visus mūsų veiksmus, net jei ir minimalius, net į vieną gerą mintį. duok mums amžiną atlygį. Todėl daugiau tikėjimo vienumoje, gyvenant kuo kukliau, nes niekada nesame vieni, visada atsiduriame Dievo akivaizdoje.

Daugiau tikėjimo dvasios, pasinaudoti visomis galimybėmis - kad Dievo gerumas suteikia mums pelnyti nuopelnus: išmalda vargšui draugui, malonė tiems, kurie to neverti, tyla priekaištaujant, atsisakymas nuo teisėtų įstatymų. malonumas ...

Daugiau tikėjimo šventykla, galvojant, kad Jėzus Kristus gyvena ten, gyvas ir tikras, apsuptas Angelų šeimininkų ir todėl: tyla, prisiminimas, kuklumas, geras pavyzdys!

Mes intensyviai gyvename savo tikėjimu. Meldžiamės už tuos, kurie to neturi. Pataisykime Šventąją Širdį nuo visų tikėjimo trūkumų.

Aš praradau tikėjimą

Tikėjimas, kaip taisyklė, yra susijęs su tyrumu; kuo grynesnis, tuo labiau jaučiamas tikėjimas; kuo labiau pasiduoda nešvarumui, tuo labiau dieviškoji šviesa mažėja, kol ji visiškai užtemsta.

Epizodas iš mano kunigiško gyvenimo įrodo argumentą.

Atsidūrusi šeimoje, mane nustebino eleganciškai apsirengusi ir gerai pasipuošusi moteris; jo žvilgsnis nebuvo ramus. Pasinaudojau proga pasakyti jai gerą žodį. Pagalvok, ponia, šiek tiek jo sielos! -

Beveik įsižeidusi dėl mano pasakymo, ji atsakė: ką tai reiškia?

- Kai jis rūpinasi kūnu, jis rūpinasi ir siela. Aš rekomenduoju išpažintį.

Pakeisti temą! Nesakyk man apie šiuos dalykus. -

Aš buvau palietęs jį vietoje; ir aš tęsiau: - Todėl jūs prieštaraujate išpažintiai. Bet ar visada taip buvo jūsų gyvenime?

- Iki dvidešimties eidavau išpažinties; tada sustojau ir daugiau neisiu išpažinties.

- Vadinasi, jis prarado tikėjimą? - Taip, aš jo netekau! ...

- Aš pasakysiu jums priežastį: kadangi ji atsidavė nesąžiningumui, ji nebetiki tikėjimo! - Tiesą sakant, kita buvusi ponia man pasakė: - Aštuoniolika metų ši moteris pavogė mano vyrą!

Palaiminti tyros širdies, nes jie matys Dievą! (Matas, V, 8). Jie pamatys Jį akis į akį Rojuje, bet jie taip pat matys jį žemėje su savo gyvu tikėjimu.

Folija. Buvimas bažnyčioje su dideliu tikėjimu ir nuoširdžiai nuoširdus prieš SS. Sakramentas, manydamas, kad Jėzus yra gyvas ir tikras palapinėje.

Ejakuliacija. Viešpatie, padidink tikėjimą savo pasekėjais!