Dieviškasis gailestingumas: pašventinimas Jėzui iš Santa Faustinos

Iš ko susideda dieviškojo gailestingumo įvaizdžio kultas?

Vaizdas užima pagrindinę vietą visam atsidavimui dieviškam gailestingumui, nes jis sudaro matomą esminių šio atsidavimo elementų sintezę: jis primena garbinimo esmę, begalinį pasitikėjimą geru Dievu ir gailestingos meilės pareigą kitam. . Apatinėje paveikslo dalyje esantis aktas aiškiai kalba apie pasitikėjimą: „Jėzau, aš pasitikiu Tavimi“. Vaizdas, vaizduojantis Dievo gailestingumą, aiškia Jėzaus valia turi būti ženklas, kuris mums primena esminę krikščionišką pareigą, tai yra aktyvią meilę artimo atžvilgiu. „Jis turi prisiminti Mano gailestingumo reikalavimus, nes net pats stipriausias tikėjimas yra nenaudingas be darbų“ (Q. II, p. 278). Todėl paveikslo garbinimas susideda iš pasitikinčios maldos ir gailestingumo veiksmų sujungimo.

Pažadai, susiję su įvaizdžio gerbimu.

Jėzus labai aiškiai apibrėžė tris pažadus:

- „Siela, gerbianti šį vaizdą, nepražus“ (Q. I, p. 18): tai yra, jis pažadėjo amžinąjį išganymą.

- „Aš taip pat žadu šioje žemėje (...) pergalę prieš priešus“ (Q. I, p. 18): jie yra išganymo ir didelės pažangos krikščionių tobulybės kelyje priešai.

- „Aš pats ją ginsiu kaip savo šlovę“ mirties valandą (Q. I, p. 26): tai yra, ji pažadėjo laimingos mirties malonę.

Jėzaus dosnumas neapsiriboja šiomis trimis malonėmis. Kadangi jis pasakė: „Aš siūlau žmonėms indą, su kuriuo jie turi ateiti pasisemti malonių iš gailestingumo šaltinio“ (Q. I, p. 141), jis nenustatė jokių apribojimų nei laukui, nei jo dydžiui. malonės ir žemiškoji nauda, ​​kurios galima tikėtis, nepajudinamu pasitikėjimu gerbiant dieviškojo gailestingumo įvaizdį.

Pašventinimas Jėzui
Amžinasis Dievas, pats gerumas, kurio gailestingumo negali suprasti nė vienas žmogus ar angelas, padeda man vykdyti tavo šventąją valią, kaip tu pats man tai pranešai. Aš trokštu ne ko kito, o vykdyti Dievo valią. Štai Viešpatie, tu turi mano sielą ir mano kūną, protą ir valią, širdį ir visą mano meilę. Išdėstyk mane pagal savo amžinuosius dizainus. O Jėzau, amžina šviesa, apšviečia mano intelektą ir uždega mano širdį. Likite su manimi taip, kaip man pažadėjote, nes be jūsų aš nesu niekas. Žinai, mano Jėzau, kokia silpna aš esu, man tikrai nereikia tau to sakyti, nes tu pats labai gerai žinai, kokia esu apgailėtina. Visos mano jėgos slypi tavyje. Amen. S. Faustina