Birželio 7-osios atsidavimas „Tėvo dovana Kristuje“

Viešpats liepė krikštyti Tėvo ir Sūnaus bei Šventosios Dvasios vardu. Katechumenas yra pakrikštytas ir taip išpažįsta tikėjimą Kūrėju, Viengimiu, Dovanu.
Unikalus yra visko Kūrėjas. Tiesą sakant, vienas Dievas Tėvas, nuo kurio viskas prasideda. Tiktai viengimis, mūsų Viešpats Jėzus Kristus, per kurį buvo sukurti visi daiktai, ir nepakartojama Dvasia, suteikta kaip dovana visiems.
Viskas išdėstyta atsižvelgiant į jo dorybes ir nuopelnus; viena galia, iš kurios viskas eina; vienas palikuonis, kuriam buvo padaryta viskas; viena tobulos vilties dovana.
Begaliniam tobulumui nieko netrūks. Trejybės, Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios kontekste viskas yra tobula: begalybė amžinajame amžiuje, pasireiškimas paveiksle, malonumas dovanoje.
Klausome to paties lordo žodžių, kokia jo užduotis mūsų atžvilgiu. Jis sako: „Aš vis dar turiu pasakyti tau daug dalykų, tačiau kol kas tu negali pakelti svorio“ (Jn 16, 12). Tau gera, kad aš einu, jei aš eisiu, atsiųsiu tau paguodą (plg. Jn 16, 7). Vėlgi: „Aš melsiuosi Tėvo, ir jis duos tau kitą paguodą, kad liktum su tavimi amžinai, tiesos dvasia“ (Jn 14, 16–17). «Jis padės jums sužinoti visą tiesą, nes jis nekalbės pats už save, bet pasakys viską, ką girdėjo, ir praneš jums apie būsimus dalykus. Jis šlovins mane, nes imsis to, kas mano “(Jn 16, 13–14).
Kartu su daugybe kitų pažadų jiems lemta atverti aukštų dalykų intelektą. Šiais žodžiais suformuluota tiek dovanotojo valia, tiek dovanos pobūdis ir būdas.
Kadangi mūsų ribotumas neleidžia suprasti nei Tėvo, nei Sūnaus, Šventosios Dvasios dovana užmezga tam tikrą ryšį tarp mūsų ir Dievo ir taip parodo mūsų tikėjimą sunkumais, susijusiais su Dievo įsikūnijimu.
Todėl mes gauname tai žinoti. Žmogaus kūno jutimai būtų nenaudingi, jei nebebūtų tenkinami jų mankštos reikalavimai. Jei nėra šviesos arba nėra dienos, akys yra nenaudingos; ausys, neturėdamos žodžių ar garso, negali atlikti savo užduoties; jei nėra kvapų išsiskyrimo, šnervės nenaudingos. Ir tai atsitinka ne todėl, kad jiems trūksta natūralių pajėgumų, bet todėl, kad jų funkciją lemia tam tikri elementai. Lygiai taip pat, jei žmogaus siela nepasinaudoja Šventosios Dvasios dovana tikėjimu, jis gali suprasti Dievą, bet jam trūksta šviesos, kad jį pažintų.
Dovana, kuri yra Kristuje, skiriama visiems. Tai lieka mūsų žinioje ir suteikiama mums tiek, kiek norėtume džiaugtis. Jis gyvens mumyse tiek, kiek kiekvienas iš mūsų norime to nusipelnyti.
Ši dovana lieka su mumis iki pasaulio pabaigos, ji yra mūsų lūkesčių paguoda, tai būsimos vilties įkeitimas įgyvendinant jos dovanas, tai yra mūsų proto šviesa, mūsų sielų nuostabumas.