Dienos atsidavimas: krikščioniškos vilties turėjimas

Nuodėmių atleidimo viltis. Kodėl padaręs nuodėmę leidžiate nevilčiai kankinti jūsų širdį? Žinoma, tai yra blogis, prielaida išgelbėti save be nuopelnų; bet kai jūs atgailaujate, kai nuodėmklausys yra nuramintas dėl Dievo atleidimo, kodėl vis dar abejojate ir nepasitikite? Pats Dievas pasiskelbia tavo Tėvu, ištiesia tau rankas, atveria savo šoną... Kad ir į kokią bedugnę papuolei, visada tikėkis Jėzumi.

Dangaus viltis. Kaip mes negalėtume to tikėtis, jei Dievas nori mums tai pažadėti? Taip pat atsižvelkite į savo nesugebėjimą pasiekti tokio aukšto lygio: jūsų nedėkingumą Dangaus kvietimams ir dieviškiems pranašumams: nesuskaičiuojamai daugybei nuodėmių, jūsų drungnu gyvenimu, dėl kurio esate nevertas gauti Rojų... Gerai; bet kai tu galvoji apie Dievo gerumą, apie Brangųjį Jėzaus Kraują, apie jo begalinius nuopelnus, kuriuos jis tau skiria, kad kompensuotų tavo vargus, tavo širdyje nekyla viltis, iš tikrųjų beveik tikrumas, kad pasieksi Dangus?

Tikisi visko, ko reikia. Kodėl išgyvenant suspaudimus sakote, kad esate Dievo apleisti? Kodėl jūs abejojate pagundos apsuptyje? Kodėl jūs taip mažai pasitikite Dievu ir savo poreikiais? Tu mažai tikintis, kodėl abejoji? Jėzus pasakė Petrui. Dievas yra ištikimas, jis neleis jums pagundų, viršijančių jūsų jėgas. rašė šv. Paulius. Ar neprisimenate, kad pasitikėjimą visada apdovanodavo Jėzus, kanaanietė, samarietė, šimtininkė ir kt.? Kuo daugiau tikiesi, tuo daugiau gausi.

PRAKTIKA. – Kartokite visą dieną: Viešpatie, aš tikiuosi tavimi. Mano Jėzau, gailestingumas!