Dienos atsidavimas: priešų atleidimas

Priešų atleidimas. Šiuo atžvilgiu pasaulio ir Evangelijos maksimos yra visiškai priešingos. Pasaulis negarbę, bailumą, proto pagrindą vadina atleidimu; pasididžiavimas sako, kad neįmanoma pajusti traumos ir jos toleruoti abejingai! Jėzus sako: grąžink gera už blogį; tiems, kurie tau pliaukšteli, pasuki kitą skruostą: net ir tokie, kurie geradariams gali duoti gero, tu darai tai savo priešams. O jūs klausotės Kristaus ar pasaulio?

Atleidimas yra proto didybė. Niekas neneigia, kad viską atleisti visiems ir visada yra sunku ir sunku pasididžiavimui; bet kuo didesnis sunkumas, tuo didesnė ir vertingesnė auka. Net liūtas ir tigras moka keršyti; tikroji proto didybė slypi įveikiant save. Atleidimas anaiptol nėra savęs nuleidimas vyro akivaizdoje; greičiau tai kilti virš jo kilniu dosnumu. Kerštas visada bailus! Ir jūs niekada to nedarėte?

Jėzaus įsakymas. Nors atrodo sunku atleisti, užmiršti, atsilyginti priešui gerumu, vis dėlto nepakanka žvilgsnio į lopšį, gyvenimą, kryžių, į Jėzaus žodžius, kad atleisti būtų lengviau? Ar vis dar esate Jėzaus sekėjas, kuris miršta atleisdamas nukryžiavusius, jei neatleidžiate? Prisimink savo skolas, Jėzus sako: Aš tau atleisiu, jei atleisi; jei ne, nebeturėsi jai tėvo Danguje; mano Kraujas šauksis prieš tave. Jei gerai pagalvoji, ar gali apimti neapykanta?

PRAKTIKA. - Atleisk visiems už meilę Dievui; pasakykite tris galias tiems, kurie jus įžeidė.