Dienos atsidavimas: deklamuokite tikėjimo aktus, duokite išmaldos

Jėzaus lopšys yra lopšys. Vėl įeikite su gyvu tikėjimu į Betliejaus trobelę: pažiūrėkite, kur Marija deda Jėzų pailsėti. Karaliaus sūnui ieškomas auksu inkrustuotas ir papuoštas kedro lopšys; bet kuri motina, nors ir neturtinga, suteikia savo vaikui padorų lopšį; o Jėzui tarsi jis būtų vargingiausias iš visų, net nėra nė vieno lopšio. Lopšys, arklidės ėdžia, čia yra jo lopšys, jo lova, poilsio vieta. Dieve mano, koks skurdas!

Lopšio paslaptys. Betliejaus arklidėje tikėjimo akyse viskas turi didžiulę prasmę. Ar ne lopšys reiškia Jėzaus skurdą, atitrūkimą nuo žemės tuštybių, viso geidžiamiausio, turtų, garbės, pasaulio malonumų niekinimą? Jėzus, prieš sakydamas: Palaiminti dvasios vargšai, jis pateikė pavyzdį, pasirinko skurdą savo palydovu; Vaikas buvo uždėtas ant kietos lovelės, suaugęs mirė ant kietos Kryžiaus medienos!

Dvasios skurdas. Ar mes gyvename atitrūkę nuo žemės dalykų? Ar ne susidomėjimas mus beveik visada skatina veikti? Siekiame užsidirbti pinigų, augti savo valstybėje, siekdami ambicijų. Iš kur kyla skundai, baimė prarasti turtą, pavydas kitam žmogui? Kodėl gaila mirti?… - Prisipažinkime: esame prisirišę prie žemės. Atsiskirkite, Jėzus šaukia nuo lopšio: pasaulis yra niekas: ieškokite Dievo, Dangaus ...

PRAKTIKA. - Deklamuokite tikėjimo veiksmus ir pan. duoda išmaldą.