Šimto „Sveika, Marija“ pamaldinimas bus atliktas Marijos Asuntos dieną

Vadinamosios Šimto kryžių maldos, šiandien vis dar plačiai paplitusios daugelyje Salento centrų, kilmė ir sklaida siejama su Bizantijos Terra d'Otranto tradicija. Ankstų rugpjūčio 15-osios popietę, rytiečiams Dormitio Virginis, lotynams Marijos ėmimo į dangų dieną, įvairios apylinkių šeimos susirenka kartoti ilgos ir senovinės maldos. Ją sudaro šimtą kartų tarp šimto „Sveika, Marija“ kartojamos tarmės formulės, deklamuojamos medituojant apie du ištisus rožinio stulpelius.

Grynai rytietiška ypatybė, dėl kurios, be kita ko, ir pavadinta pati malda, yra ta, kad kryžiaus ženklas kiekvieną kartą, kai kalbama pirmiau, yra pagrindinė minėtos maldos dalis. Tai primena tipišką rytietišką pasikartojantį kirtimą maldos metu ir prieš šventus atvaizdus. Dar viena priežastis, kodėl šią maldą reikia atsekti į Bizantijos tradiciją, yra biblinė nuoroda į Juozapato slėnį, esantį į rytus nuo Jeruzalės, į kurį, anot pranašo Joelio (Joelio 4, 1-2), pabaigoje susirinks visos tautos. laiko, dieviškajam teismui. Tai graikų patristinei eschatologijai brangus vaizdas, kuris vėliau išplito į Vakarus. Taip pat negalima nepastebėti tipiškos giedojimo formos hesichazmo, kuris, daug kartų kartodamas tą pačią eilutę, linkęs neišdildomai įspausti savo žinią tikinčiųjų sieloje.

malda: Pagalvok, mano siela, kad mes turėsime mirti! / Turėsime eiti į Juozapato slėnį / ir priešas (velnias) bandys prieiti prie mūsų. / Sustok, mano prieše! / Negundyk manęs ir negąsdink, / nes šimtą kryžiaus ženklų padariau (ir čia mes kryžiuojamės) per savo gyvenimą / Mergelei Marijai skirtą dieną. / Perbraukiau, priskirdamas tai savo nuopelnui, / o tu neturėjai valdžios mano sielai.