Šiandieninis atsidavimas: būkite kantrūs

Išorinė kantrybė. Ką sakote apie asmenį, kuris dėl bet kokių sunkumų išsiveržia į pykčio, žvalumo, kivirčų, įžeidinėjimo žodžius? Jūsų pačių priežastis smerkia pyktį, nekantrumą, kaip kažką, kas neverta protingos sielos, kaip nenaudingą dalyką prieštaravimui įveikti, kaip blogą pavyzdį tiems, kurie mus mato. Bet Jėzus tai smerkia, be to, kaip nuodėmę! Išmokite būti rami ... O į kiek nekantrumų patiriate?

2. Vidinė kantrybė. Tai suteikia mums viešpatavimą savo širdyje ir nuslopina mumyse kylančią suirutę; sunki dorybė, taip, bet ne neįmanoma. Su ja girdime traumą, matome savo teisę; bet mes ištveriame ir nutylime; nieko nesakoma, bet auka, skirta Dievo meilei, nenukenčia mažiau: kokia ji nusipelno jo akyse! Jėzus jai įsakė: kantriai užvaldysi savo sielas. O jūs murmate, pykstate, ką jūs iš to gaunate?

3. Kantrybės laipsniai. Ši dorybė veda į tobulumą, sako šv. Jokūbas; tai suteikia mums viešpatavimą, kuris yra žmogaus dvasinio formavimosi pagrindas. 1-asis kantrybės laipsnis yra tai, kad blogai priimama su rezignacija, nes esame nusikalstantys ir laikome save; 2-asis noriai juos priima, nes jie kilę iš Dievo rankos; 3-asis ilgėdamasis jų, meilės kantriam Jėzui Kristui. Kokiu laipsniu jūs jau pakilote? Gal net ne pirmas!

PRAKTIKA. - nuslopinti nekantrumo judesius; deklamuoja Jėzui tris Pater.