Atsidavimas ir atgaila: geriausia malda atsiprašyti ir pradėti nuo nulio!

Nes tu pašlovintas su savo tėvu, kuris yra be pradžios, ir tavo šventiausia dvasia, Viešpatie, dangaus karalius, guodėjas, tiesos dvasia, būk gailestingas ir pasigailėk manęs. Tavo nuodėmingas tarnas. Atleisk ir atleisk man nevertą. Visi dalykai, kuriuos aš nusidėjau kaip žmogus (o taip pat ir kaip žvėris), tiek savanoriški, tiek nevalingi, žinant ir nežinant savo jaunystės.

Nuo to, kad išmokau blogio ir tuštumos ar nevilties, jei prisiekiau tavo vardu ar dėmiau tai savo samprotavimuose, aš tave niekinau. Jei ką nors prakeikiau savo pykčiu ar nuliūdinau, aš niekinau savo sielą. Be to, jei, kita vertus, dėl kažko supykau, jei melavau, miegojau netinkamai, nusidėjau. Jei vargšas žmogus atėjo pas mane ir aš jį niekinau, jei nuliūdinau brolį, nusivyliau ar teisiau ką nors, pasigailėk manęs.

Prašau, atleisk, jei išsipūtiau iš pasididžiavimo ir padariau ką nors ne taip. Jei atsisakiau maldos, padarydamas kažką tikrai žiauraus savo dvasiai, nepamenu, nes įsipareigojau dar daugiau! pasigailėk manęs, mano pagrindinis kūrėjas, aš esu tavo nevertas ir nenaudingas tarnas. Net kai meldžiuosi vakare, visada jaučiuosi meilės skola jūsų atžvilgiu, todėl prašau jūsų su palaužta siela pabandyti atstatyti mano pusiausvyrą ir parodyti kelią į išganymą.

Nes tik jūs, pats šventiausias ir šlovingiausias Tėvas, žinote teisingą kelią. Parodyk man. Atleisk, atleisk ir ištirpink mano nuodėmes, nes tu esi maloni ir mylinti savo kūrybos žmonija. Ar galiu ramiai ilsėtis ir miegoti, net jei esu palaidūnas, nuodėmingas ir varganas. Kad galėčiau garbinti, pagirti ir šlovinti jūsų garbingiausią vardą kartu su tėvu ir jo vieninteliu sūnumi. Todėl atleisk man, gailestingas tėve. Aš tave myliu