Praktinis dienos atsidavimas: tinkamas žodžio vartojimas

Mums duota melstis. Ne tik širdis ir dvasia turi dievinti Dievą, bet ir kūnas turi prisijungti, kad suteiktų garbę savo Viešpačiui. Kalba yra meilės ir pasitikėjimo Dievui giesmės pakėlimo priemonė. Todėl balsinė malda, lydima širdies dėmesio, yra sielos ir kūno susijungimo mazgas, kurį reikia garbinti, palaiminti ir padėkoti Dievui, abiejų kūrėjui. Pagalvok: liežuvis tau nebuvo duotas tik tam, kad galėtum kalbėti ne nuodėmėms, bet ir melstis ... Ką darai?

Nebuvo datos pakenkti kitiems. Liežuvis kalba taip, kaip liepia širdis; juo turime parodyti sielos dorybes ir kitus pritraukti į gera. Todėl nenaudokite liežuvio apgauti kitus melu ar skandaluoti juos nekukliais žodžiais, niekinančiais žodžiais, murmėjimais ar įžeidinėti įžeidimais, šiurkščiais ar geliančiais žodžiais ar dirginti šiurkščiais žodžiais, tai piktnaudžiavimas, o ne geras kalbos vartojimas. Tačiau kas nėra dėl to kaltas?

Jis buvo duotas mums savo ir kitų labui. Liežuviu turime apkaltinti savo nuodėmes, prašyti patarimo, ieškoti dvasinių nurodymų sielos išgelbėjimui. Kitų labui dauguma dvasinės meilės darbų atliekami liežuviu; ja galime ištaisyti tuos, kurie daro klaidas, ir paraginti kitus daryti gera. Kiek kartų jis dirba, kad sužlugdytų mus ir kitus! Ką tau sako sąžinė?

PRAKTIKA. - Venkite nereikalingų žodžių; šiandien daryk gera su savo žodžiu