Šventosios širdies atsidavimas: birželio 15 d. Meditacija

PAREIGOS DĖL DIEVO GERUMO

15-oji DIENA

Pateris Nosteris.

Kvietimas. - Jėzaus širdis, nusidėjėlių auka, pasigailėk mūsų!

Ketinimas. - Prašymas pasigailėti labiausiai užsispyrusiems nusidėjėliams.

PAREIGOS DĖL DIEVO GERUMO
Dieviškasis gailestingumas, liejantis žmoniją per Šventąją Širdį, turi būti pagerbtas, padėkotas ir atitaisytas. Padaryti garbę Jėzui reiškia pagirti jį už gerumą, kurį jis mums rodo.

Gerai skirti dieną, pavyzdžiui, pirmadienį, savaitės pradžią, pagerbti gailestingąją Jėzaus Širdį, ryte sakant: Dieve, mes dieviname tavo begalinį gėrį! Viskas, ką darysime šiandien, bus nukreipta į šį dievišką tobulumą.

Kiekviena siela, jei ji patenka į save, turi pasakyti: Aš esu Dievo gailestingumo vaisius ne tik todėl, kad buvau sukurtas ir išpirktas, bet ir nesuskaičiuojamą daugybę kartų, kai Dievas man atleido. Mūsų pareiga dažnai padėkoti žavingai Jėzaus Širdžiai už tai, kad kvietė mus atgailauti ir už nuolatinius gerumo veiksmus, kuriuos jis mums rodo kiekvieną dieną. Taip pat padėkokime jam už tuos, kurie gauna naudos iš jo gailestingumo ir nėra jam dėkingi.

Gailestingoji Jėzaus Širdis piktinasi piktnaudžiavimu gerumu, kurio širdys daro nedėkingos ir užgrūdintos blogio. Tegu jį remontuoja jo bhaktos.

Prašyti pasigailėjimo mums ir kitiems: tai yra Šventosios Širdies bhaktų užduotis. Karšta, pasitikinti ir nuolatinė malda yra auksinis raktas, priverčiantis skverbtis į Jėzaus Širdį, kad gautume dieviškąsias dovanas, kurių pagrindinis yra dieviškasis gailestingumas. Su maldos apaštalavimu, kiek daug vargstančių sielų galime atnešti dieviško gėrio vaisių!

Norint sumokėti Šventajai Širdžiai labai sveikintiną malonumą, kai yra galimybė, net ir bendradarbiaujant kitiems žmonėms, švęsti šv. Mišias pagerbiant Dievo gailestingumą ar bent dalyvauti šv. Mišiose ir priimti šv. tuo pačiu tikslu.

Sielų, puoselėjančių šią gražią praktiką, nėra per daug.

Kaip pagerbtų Dieviškumą švenčiant šias Mišias!

PAVYZDYS
Jėzus triumfuoja!
Kunigas sako:

Mane perspėjo, kad žmogus, visuomenės nusidėjėlis, užsispyręs atsisakydamas paskutinių sakramentų, gulėjo ligoninėje miesto klinikoje.

Klinikai vadovaujančios seserys man pasakė: Dar trys kunigai aplankė šį ligonį, bet be vaisių. Žinokite, kad kliniką saugo policija, nes daugelis jį užpultų dėl didelės žalos atlyginimo.

Aš supratau, kad byla yra svarbi ir neatidėliotina ir kad reikia Dievo gailestingumo stebuklo.Paprastai tie, kurie gyvena blogai, blogai miršta; bet jei gailestingąją Jėzaus Širdį spaudžia pamaldžių sielų malda, pikčiausias ir maištingiausias nusidėjėlis staiga atsiverčia.

Sakiau seserims: eik į koplyčią melstis; melstis su tikėjimu Jėzui; tuo tarpu kalbuosi su ligoniais. -

Nelaimingasis buvo vienišas, gulėjo ant lovos ir nežinojo apie savo liūdną dvasinę būseną. Iš pradžių supratau, kad jo širdis per sunki ir kad jis neketina prisipažinti. Tuo tarpu seserų koplyčioje iškviestas dieviškasis gailestingumas visiškai triumfavo: Tėve, dabar tu gali išgirsti mano išpažintį! - padėkojau Dievui; Aš jo klausiausi ir daviau jam absoliutą. Buvau sujaudinta; Pajutau, kad reikia jam pasakyti: padėjau šimtams ir šimtams sergančių žmonių; Niekada nesu bučiavusi. Leisk man pabučiuoti tave kaip dieviško bučinio išraišką, kurią Jėzus tau ką tik suteikė, atleisdamas jos nuodėmes! … - Daryk tai laisvai! -

Nedaug kartų gyvenime patyriau tokį didelį džiaugsmą, kaip tą akimirką, kai sužavėjau tą bučinį - Gailestingojo Jėzaus bučinio atspindį.

Tas kunigas, šių puslapių autorius, seka sergantį žmogų ligos eigoje. Liko trylika gyvenimo dienų, ir jis praleido jas maksimaliai ramiai, mėgaudamasis taika, kurią teikia tik Dievas.

Folija. Dėkokite penkis Paterą, Ave ir Gloria šventųjų žaizdų garbei už nusidėjėlių atsivertimą.

Gjakuliacija. Jėzau, atsivertęs nusidėjėlius!