Dvasiniai pratimai: širdis, kuri užjaučia

Ar yra skirtumas tarp „užuojautos“ ir „atjautos“? Jei taip, koks skirtumas? O kas labiau pageidautina? Užuojauta tiesiog reiškia, kad blogai jaučiamės kitam. Tam tikra prasme tai reiškia, kad mes jų gailimės. Tačiau užuojauta eina kur kas toliau. Tai reiškia, kad mes patiriame jų kančią ir nešamės jų naštą. Tai reiškia, kad mes kenčiame su jais taip, kaip mūsų Viešpats kentėjo su mumis ir už mus. Mums tiesiog reikia pabandyti pasiūlyti tikrą atjautą kitiems ir pakviesti juos pasiūlyti mums užuojautą.

Kaip jums sekasi? Kiek jūs siūlote tikrą atjautą? Ar matote kitų žaizdas ir bandote būti šalia jų, skatindami juos Kristuje? O kai kenčiate, ar leidžiate užuojautai užplūsti sielą? Ar leidi per juos Dievo Gailestingumui pasiekti? O gal tiesiog ieškote gailesčio iš kitų, kad leistumėte patekti į savęs gailėjimo spąstus? Apmąstykite šių dviejų savybių skirtumą ir paprašykite mūsų Viešpaties, kad jūsų širdis būtų nuoširdi gailestinga visiems.

MALDA

Viešpatie, prašau duok man gailestingumo ir atjautos pilną širdį. Padėk man būti dėmesingam kitų poreikiams ir pasiekti juos savo Dieviškąja Širdimi. Tegu jis trokšta atnešti tavo gydančią malonę visiems tiems, kuriems to reikia. Niekada negalėjau pasinerti į savęs gailestį ar to gailesčio ieškoti iš kitų. Bet tegul tai būna atvira užuojautai, kurią mano širdis nori man pasiūlyti per kitų meilę. Jėzau, aš tikiu tavimi.

PRATIMAS: NUO ŠIANDIEN ir KARTO GYVENIMO, KAD ATSIŽINKITE SAVO PRIE VEIKSMINGO ŽMOGAUS, VENGSITE, BET VEIKSITE Gailestingai. Iškart pamatykite pagal savo galimybę ir savo sąmoningumą pagalbos, kurią galite suteikti taip, kaip Jėzus padarė evangelijoje, kuris buvo laisvas ir išgydytas bei užjaustas už kaimyną.