Mistinė Šv. Pranciškaus patirtis su Angelu Sargu

Šv. Pranciškus, dar jaunas, paliko gyvenimo patogumus, atėmė iš savęs visas gėrybes ir apėmė kančios kelią tik dėl Jėzaus Nukryžiuotojo meilės. Jo pavyzdžiu kiti vyrai paliko malonumų ieškantį gyvenimą ir tapo jo palydovais apaštalavime.

Jėzus praturtino jį dvasinėmis dovanomis ir suteikė malonę, kurios niekam kitam nebuvo suteikęs ankstesniais amžiais. Jis norėjo padaryti jį panašų į save, sužavėdamas jį penkiomis žaizdomis. Šis faktas įėjo į istoriją pavadinimu „Stigmatos įspūdis“.

Šventasis Pranciškus, likus dvejiems metams iki mirties, nuėjo į La Verna kalną, pradėdamas griežtą pasninką, kuris turėjo trukti keturiasdešimt dienų. Tokiu būdu šventasis norėjo pagerbti Dangiškosios milicijos kunigaikštį Šv. Mykolą arkangelą. Vieną rytą melsdamasis jis pamatė iš dangaus nusileidžiantį Serafą, kuris turėjo šešis šviesius ir ugningus sparnus. Šventasis pažvelgė į spinduliuojančiu skrydžiu besileidžiantį angelą ir, artėdamas prie jo, suprato, kad be sparno jis taip pat buvo nukryžiuotas, tai yra, jo rankos buvo ištiestos, o rankas pervėrė nagai, taip pat kojos; sparnai buvo išdėstyti keistai: du buvo tiesiai į viršų, du išsiskleidė tarsi skristi ir du apsupo kūną, beveik jį uždengdami.

Šventasis Pranciškus svarstė Serafą, jausdamas didžiulį dvasinį džiaugsmą, tačiau jam kilo klausimas, kodėl angelas, tyra dvasia, gali kentėti nukryžiavimo skausmus. Serafas privertė jį suprasti, kad jį pasiuntė Dievas, norėdamas pasakyti, jog jis turėtų turėti meilės kankinystę Jėzaus Nukryžiuotojo pavidalu.

Angelas dingo; Šventasis Pranciškus pastebėjo, kad jo kūne pasirodė penkios žaizdos: rankos ir kojos buvo pradurtos ir liejo kraują, todėl ir šonas buvo atviras, o ištekėjęs kraujas mirkė jo tuniką ir klubus. Iš nuolankumo šventasis norėjo paslėpti didelę dovaną, tačiau to neįmanoma padaryti, nes jis atidavė Dievo valią: žaizdos liko atviros dar dvejus metus, tai yra iki mirties. Po šv. Pranciškaus kiti gavo stigmas. Tarp jų yra kapeliono kun. Pio iš Pietrelcinos.

Stigmatos atneša didelius skausmus; vis dėlto jie yra labai ypatinga dieviškumo dovana. Skausmas yra Dievo dovana, nes juo esi labiau atitrūkęs nuo pasaulio, esi priverstas malda kreiptis į Viešpatį, moki už savo nuodėmes, pritrauki malonę sau ir kitiems ir uždirbi nuopelnus Rojus. Šventieji mokėjo įvertinti kančią. Pasisekė jiems!