Birželis, atsidavimas šventajai širdžiai: šiandieninė meditacija, birželio 6 d

Birželio 6 d. - ŠIRDIES JĖZUS AGONIJA
- Jėzus taip pat verkia! Ar prisimeni daržovių sodą? Jėzaus Širdis buvo veikiama skausmo, baimės, liūdesio. Čia Jėzus atnaujina tave liūdną sceną. Jis prašo garbintojų, jis trokšta sielų ir yra vienas, apleistas, pamirštas. Tik naktį. Tik ilgomis dienomis. Visuomet vienas. Ar kas nors ateis jo surasti?

Kantrybės pamiršti, bet neišduoti, tai per daug! Jis mato netikinčiuosius, nedorėlius, piktžodžiautojus. Jis mato atlaidus, skandalus, šventvaikius, šventus šeimininkus pavogtus, išniekintus. Ar tai kada nors įmanoma? Mylėk žmogų, kol jis dėl jo nemirks, tada gausi Judo bučinį, turėdamas nusileisti į jo šventąją širdį!

- Kaip tu negali liūdėti? Tai Jėzaus Širdies liūdesys: Gyventi palapinėje žmogui ir jo palikti. Nori būti jo maistu ir būti atstumtas. Norėdami kentėti dėl žmogaus ir būti jam priblokštam. Jam liejo kraują ir be reikalo praliejo.

Veltui Viešpats kvietė garbintojus prie savo altoriaus. Veltui jis kvietė sielas į Šventąją Komuniją. Jis išreiškė savo norus, nustatė savo įstatymą, davė pažadų ir grasinimų, tačiau daugybė vyrų vis dar pasilieka nuo jo iki mirties.

Kas išgelbsti sielą, tas išgelbsti ir savąją. Jis yra liudnas! Ir ieškok draugo. Ar norite būti Jėzaus draugu? Taigi verkite, melskitės kartu su juo. Jis ieško tavęs ir tau skambina. Ar ne visada gali ateiti į bažnyčią? Net iš tolo, savo namuose, dirbdami, galite nusiųsti savo širdį į bažnyčią, palapinės papėdėje, palaikyti ryšį su Jėzumi, melstis jam ir jį pataisyti.