Angelai sargai: kas jie tokie. Kaip pasikviesti jų įmonę, jų pagalbą

Angelų egzistavimas yra tiesa, mokoma tikėjimo, ir taip pat suvokiama proto.

1 - Jei iš tikrųjų atveriame Šventąjį Raštą, pastebime, kad labai dažnai kalbame apie angelus. Keletas pavyzdžių.

Dievas paskyrė angelą žemiškojo rojaus globai; du angelai išėjo į laisvę Lotą, Abra-mo anūką, nuo Sodomos ir Gomoros ugnies; angelas laikė Abraomo ranką, kai jis ketino paaukoti savo sūnų Izaoką; angelas dykumoje maitino pranašą Eliją; angelas saugojo Tobijo sūnų tolimoje kelionėje, o paskui jį saugiai sugrąžino į tėvų rankas; Angelas paskelbė Įsikūnijimo paslaptį Marijai Švenčiausiajai; angelas piemenims paskelbė apie Gelbėtojo gimimą; angelas perspėjo Juozapą bėgti į Egiptą; angelas skelbė pamaldžioms moterims Jėzaus prisikėlimą; angelas išlaisvino Šv. Petrą iš kalėjimo ir kt. tt

2 - Netgi mūsų protui nėra sunku pripažinti angelų egzistavimą. Šventasis Tomas Akvinietis randa priežastį, kodėl angelai gali egzistuoti visatos harmonijoje. Štai jo mintis: „Sukurtoje gamtoje niekas neišeina iš šuolio. Sukurtų būtybių grandinėje nėra pertraukų. Visi matomi padarai persidengia vienas nuo kito (nuo kilniausio iki mažiausio kilmingo) paslaptingais ryšiais, kuriems vadovauja žmogus.

Tuomet žmogus, sudarytas iš materijos ir dvasios, yra materialaus pasaulio ir dvasinio pasaulio jungties žiedas. Dabar tarp žmogaus ir jo Kūrėjo yra beribė distancijos bedugnė, todėl dieviškajai Išminčiai buvo patogu, kad net ir čia yra saitas, kuris užpildytų kuriamos kopėčias: tai yra pasaulio karalystė. grynos dvasios, tai yra angelų karalystė.

Angelų egzistavimas yra tikėjimo dogma. Bažnyčia keletą kartų tai apibrėžė. Mes paminime kai kuriuos dokumentus.

1) Laterano taryba IV (1215): „Mes tvirtai tikime ir nuolankiai išpažįstame, kad Dievas yra vienintelis tikras, amžinas ir didžiulis ... Visų matomų ir nematomų, dvasinių ir kūniškų dalykų kūrėjas. Savo visagalybe, laiko pradžioje, jis iš nieko netraukė nei vieno, nei kito padaro, dvasinio ir kūniškojo, tai yra angeliškojo ir antžeminio (mineralai, augalai ir gyvūnai). ) ir pagaliau žmogiškasis, beveik abiejų, sintezė, sudarytas iš sielos ir kūno “.

2) Vatikano I Susirinkimas - 3 m. Balandžio 24 d. 4a sesija. 1870) Vatikano II Susirinkimas: Dogminė konstitucija „Lumen Gentium“, Nr. 3: „Kad apaštalai ir kankiniai <...> yra glaudžiai susivieniję su mumis Kristuje, Bažnyčia visada tuo tikėjo, ypač gerbė juos kartu su Švč. Mergelė Marija ir Šventaisiais Angelais ir visiškai pasikvietė jų užtarimas ».

4) Šv. Pijaus X katekizmas, atsakant į klausimus nr. 53, 54, 56, 57, teigia: „Dievas sukūrė ne tik tai, kas pasaulyje yra materialu, bet ir gryna

dvasios: ir sukuria kiekvieno žmogaus sielą; - Grynos dvasios yra protingos būtybės be kūno; - Tikėjimas verčia mus pažinti gryną gerą dvasią, tai yra angelus, o blogus - demonus; - Angelai yra nematomi Dievo tarnai, taip pat ir mūsų globėjai, Dievas patikėjęs kiekvienam iš jų vieną “.

5) Iškilminga popiežiaus Pauliaus VI tikėjimo profesija 30-6-1968: „Mes tikime vienu Dievu - Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia - matomų dalykų, tokių kaip šis pasaulis, kuriame praleidžiame savo gyvenimą, Kūrėju. - ir nematomi dalykai, tyri dvasios, dar vadinami angelais, ir kiekvieno žmogaus dvasinės ir nemirtingos sielos Kūrėjas “.

6) Katalikų Bažnyčios katekizmas (nr. 328) teigia: Dvasių, nekūrybingų būtybių, kurias Šventasis Raštas paprastai vadina angelais, egzistavimas yra tikėjimo tiesa. Šventojo Rašto liudijimas yra toks pat aiškus kaip ir tradicijos vieningumas. Ne. 330 sako: kaip grynai dvasiniai tvariniai, jie turi intelektą ir valią; jie yra asmeniški ir nemirtingi padarai. Jie pralenkia visus matomus padarus.

Norėjau sugrąžinti šiuos Bažnyčios dokumentus, nes šiandien daugelis neigia angelų egzistavimą.

Iš Apreiškimo (Dan. 7,10) mes žinome, kad Pa-radiso mieste yra begalinė minia angelų. Šv. Tomas Akvinietis teigia (50 k.), Kad angelų skaičius, nepalygindamas, pranoksta visų laikų visų materialių būtybių (mineralų, augalų, gyvūnų ir žmonių) skaičių.

Visi turi klaidingą idėją apie angelus. Kadangi jie vaizduojami kaip gražūs jauni vyrai su sparnais, jie tiki, kad angelai turi tokį materialų kūną kaip mes, nors ir subtilesni. Bet ar ne taip. Juose nėra nieko kūniško, nes jie yra grynos dvasios. Jie pavaizduoti sparnais, kad parodytų pasirengimą ir judrumą, su kuriuo jie vykdo Dievo įsakymus.

Šioje žemėje jie atrodo žmonėms žmogiškais pavidalais, kad įspėtų mus apie jų buvimą ir būtų matomi mūsų akimis. Čia yra pavyzdys, paimtas iš „Santa Caterina Labouré“ biografijos. Paklausykime pasakojimo, kurį sukūrei pats.

«23.30 val. (16 m. Liepos 1830 d.) Girdžiu save vadinamą vardu: sesuo Labouré, sesuo Labouré! Pažadink mane, pažiūrėk, iš kur pasigirdo balsas, nubraižyk užuolaidą ir pamatyk berniuką, apsirengtą baltai, nuo ketverių iki penkerių metų, visi spindi, kuris man sako: ateik į koplyčią, tavęs laukia madona. - Greitai apsirengk, sekiau paskui jį, visada laikydamasi savo dešinės. Jį supo spinduliai, kurie apšvietė visur, kur jis eidavo. Mano nustebimas išaugo, kai, priėjęs prie koplyčios durų, ji atsidarė, kai tik berniukas palietė ją piršto galiuku “.

Aprašęs Dievo Motinos apsireiškimą ir jai patikėtą misiją, šventasis tęsia: «Nežinau, kiek laiko ji liko su ja; tam tikru momentu jis dingo. Tada aš atsikėliau nuo altoriaus laiptelių ir vėl pamačiau toje vietoje, kur aš jį palikau, berniuką, kuris man pasakė: ji išėjo! Mes ėjome tuo pačiu keliu, visada visiškai apšviestu, su ventiliatoriaus ciullo kairėje pusėje.

Aš tikiu, kad jis buvo mano angelas sargas, kuris padarė mane matomą, kad parodytų man Mergelę Santissi-ma, nes aš labai daug jo maldavau, kad sulaukčiau šio palankumo. Jis buvo apsirengęs balta spalva, visi spindėjo šviesa ir buvo nuo 4 iki 5 metų “.

Angelai turi intelektą ir galią, neišmatuojamai pranašesnį už žmogų. Jie žino visas sukurtų daiktų jėgas, požiūrį, įstatymus. Nėra jiems nežinomo mokslo; nėra kalbos, kurios jie nemoka ir pan. Mažesnieji angelai žino daugiau, nei žino visi vyrai, jie visi buvo mokslininkai.

Jų žinios nėra pagrindas sunkiai diskursyviam žmonių pažinimo procesui, o vyksta intuicija. Jų žinios gali padidėti be jokių pastangų ir yra saugios nuo klaidų.

Angelų mokslas yra nepaprastai tobulas, tačiau visada išlieka ribotas: jie negali žinoti ateities paslapčių, kurios priklauso tik nuo dieviškosios valios ir nuo žmogaus laisvės. Jie negali žinoti, jei to nenorime, savo intymių minčių, savo širdies paslapties, į kurią įsiskverbti gali tik Dievas. Jie negali žinoti dieviškojo gyvenimo, malonės ir antgamtinės tvarkos paslapčių be ypatingo Dievo apreiškimo.

Jie turi nepaprastą galią. Jiems planeta yra tarsi žaislas vaikams arba kamuolys berniukams.

Jie turi neapsakomą grožį, pakanka paminėti, kad šv. Jonas Evangelistas (Apreiškimai 19,10 ir 22,8) angelo akivaizdoje buvo taip sužavėtas savo grožio spindesio, kad jis garbino žemę jo garbinti, manydamas, kad mato Dievo didingumas.

Kūrėjas nekartoja savęs savo darbuose, nekuria būtybių iš eilės, tačiau viena skiriasi nuo kitos. Kadangi nė vieno žmogaus fizionomija nėra tokia pati

ir tos pačios sielos bei kūno savybės, todėl nėra dviejų angelų, turinčių vienodą intelekto, išminties, galios, grožio, tobulumo ir tt laipsnį, tačiau vienas skiriasi nuo kito.