Don Luigi Maria Epicoco 1 m. Vasario 2021 d. Evangelijos komentaras

"Jėzui išlipus iš valties, nešvarios dvasios apsėstasis atėjo jo pasitikti iš kapų. (...) Iš tolo pamatęs Jėzų, jis nubėgo ir metėsi jam po kojomis."

Reakcija, kurią šis apsėstas asmuo turi Jėzaus akivaizdoje, iš tikrųjų verčia mus daug ką apmąstyti. Blogis turėtų bėgti prieš jį, tad kodėl jis veržiasi link Jo? Jėzaus potraukis yra toks didelis, kad nuo jo nėra apsaugotas net blogis. Jėzus iš tikrųjų yra atsakymas į visa tai, kas sukurta, kad net ir blogis negali nepripažinti jame tikrojo visų dalykų išsipildymo, tikriausio atsako į visą egzistavimą, gilios viso gyvenimo prasmės. Blogis niekada nėra ateistas, jis visada yra tikintis. Tikėjimas jam yra įrodymas. Jo problema yra sudaryti vietą šiems įrodymams iki jų pasirinkimo ir veiksmų pakeitimo. Blogis žino ir tiksliai pradedant nuo to, ką žino, daro priešingą Dievui pasirinkimą, tačiau nutolimas nuo Dievo taip pat reiškia patirti pragarą, nutolus nuo meilės. Atokiau nuo Dievo mes nebegalime net mylėti vienas kito. Evangelija šią susvetimėjimo situaciją apibūdina kaip mazochizmo formą sau:

„Nuolat, naktį ir dieną, tarp kapų ir ant kalnų jis šaukė ir daužėsi akmenimis“.

Visada reikia išsivaduoti iš tokių blogybių. Nei vienas iš mūsų, nebent kenčia nuo kokių nors patologijų, tikrai negali aiškiai pasirinkti, ar susižeisti, ar nemylėti vienas kito. Tie, kurie tai patiria, norėtų būti išlaisvinti, net jei nežino, kaip ir kokia jėga. Atsakymą siūlo pats velnias:

„Šaukdamas dideliu balsu, jis tarė:« Ką tu turi bendro su manimi, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau? Aš prašau jūsų, vardan Dievo, nekankinkite manęs! ». Tiesą sakant, jis jam pasakė: „Išeik, nešvari dvasia, nuo šio žmogaus!» “.

Jėzus gali mus išvaduoti nuo to, kas mus kankina. Tikėjimas daro viską, ką galime žmoniškai padaryti, kad mums padėtų, o tada leisdamas tai, ko nebesugebame, galima pasiekti Dievo malone.

„Jie matė sėdintį demoną, apsirengusį ir sveiką protą“.