Don Luigi Maria Epicoco komentaras apie šios dienos evangeliją 20 m. Sausio 2021 d

Šiandienos Evangelijoje pasakojama scena yra išties reikšminga. Jėzus įžengia į sinagogą. Poleminė akistata su rašytojais ir fariziejais dabar akivaizdi. Tačiau šį kartą diatribiras susijęs ne su teologiniais diskursais ar interpretacijomis, bet su konkrečiomis žmogaus kančiomis:

„Buvo žmogus, kurio ranka buvo nudžiūvusi, ir jie stebėjo, ar jis išgydė jį per sabatą, o tada apkaltino. Jis pasakė vyrui, kuris turėjo nudžiūvusią ranką: "Eik į vidurį!"

Panašu, kad tik Jėzus rimtai vertina šio žmogaus kančias. Visi kiti tiesiog jaudinasi dėl teisumo. Šiek tiek taip nutinka ir mums, kurie praranda tai, kas svarbu, dėl noro būti teisiam entuziazmo. Jėzus nustato, kad atspirties taškas visada turi būti kito veido konkretumas. Yra kažkas didesnio už bet kurį Įstatymą ir tai yra žmogus. Tai pamiršę rizikuojate tapti religiniais fundamentalistais. Fundamentalizmas yra ne tik žalingas, kai jis susijęs su kitomis religijomis, bet ir pavojingas, kai jis susijęs su mumis. Ir mes tampame fundamentalistais, kai netenkame konkretaus žmonių gyvenimo, jų konkrečių kančių, konkretaus egzistavimo konkrečioje istorijoje ir konkrečioje būsenoje. Jėzus iškelia žmones į centrą, ir šiandieninėje Evangelijoje jis neapsiriboja tik tuo, bet klausia kitų, pradedant nuo šio gesto:

„Tada jis jų paklausė:„ Ar šabo metu yra teisinga daryti gera ar bloga, išgelbėti gyvybę ar ją atimti? “ Bet jie tylėjo. Ir su pasipiktinimu apsižvalgęs aplink, liūdėdamas jų širdies kietumu, jis pasakė tam vyrui: "Ištiesk ranką!" Jis ištiesė ir ranka pasveiko. Fariziejai tuojau išėjo su erodiečiais ir surengė prieš jį tarybą, kad jį nužudytų “.

Būtų malonu pagalvoti, kur esame šioje istorijoje. Ar mes samprotaujame kaip Jėzus, ar kaip Rašto žinovai ir fariziejai? Ir visų pirma mes suprantame, kad Jėzus visa tai daro todėl, kad nudžiūvusia ranka žmogus nėra svetimas, bet tai aš, ar jūs?