Šiandienos San Cirillo 1 m. Rugsėjo 2020 d. Patarimas

Dievas yra dvasia (Jn 5, 24); tas, kuris yra dvasia, dvasiškai (...) susikūrė paprastoje ir nesuprantamoje kartoje. Pats Sūnus sakė apie Tėvą: „Viešpats man pasakė: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“ (Ps 2, 7). Šiandien ne nauja, bet amžina; šiandien ne laiku, o prieš visus šimtmečius. „Aš tave pagimdžiau iš aušros kaip rasa“ (Ps 110, 3). Taigi tikėkite Jėzumi Kristumi, gyvojo Dievo sūnumi, bet vieninteliu sūnumi pagal Evangelijos žodį: „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį sūnų, kad kas juo tikėtų, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn. 3, 16). (...) Jonas apie jį liudija: „Mes matėme Jo šlovę, šlovę kaip Tėvo viengimio, pilną malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14).

Todėl patys demonai, drebėdami prieš jį, šaukė: «Užteks! ką mes turime daryti su jumis, Jėzau iš Nazareto? Tu esi gyvojo Dievo Sūnus! Todėl jis yra Dievo Sūnus pagal prigimtį ir ne tik įvaikinimo, nes gimė iš Tėvo. (…) Tėvas, tikras Dievas, sukūrė panašų į jį Sūnų, tikrą Dievą. (…) Tėvas sukūrė sūnų kitaip nei dvasia žmonėse. nes dvasia mumyse išlieka, o kartą pasakytas žodis išnyksta. Mes žinome, kad Kristus buvo sukurtas „gyvuoju ir amžinuoju žodžiu“ (1 Pt 1, 23), ne tik ištartu lūpomis, bet ir tiksliai gimusio iš Tėvo amžinai, neapsakomai, tos pačios prigimties kaip Tėvas: „Pradžioje Žodis ir žodis buvo Dievas “(Jn 1,1). Žodis, suprantantis Tėvo valią ir viską darantis jo įsakymu; Žodis, nusileidžiantis iš dangaus ir vėl kylantis (plg. Iz 55,11); (...) Žodis, kupinas valdžios ir kuriame viskas laikoma, nes „Tėvas viską atidavė į Sūnaus rankas“ (Jn 13, 3).