Mūsų naujo gyvenimo paslaptis

Palaimintasis Jobas, būdamas šventosios Bažnyčios figūra, kartais kalba kūno balsu, kartais vietoj galvos. Ir kai jis kalba apie jos galūnes, jis iškart pakyla į viršininko žodžius. Todėl čia pridedame: Aš kenčiu, tačiau mano rankose nėra smurto, o mano malda buvo gryna (plg. Jobo 16:17).
Tiesą sakant, Kristus patyrė aistrą ir kankino kryžiaus kankinimus dėl mūsų atpirkimo, nors jis nebuvo padaręs smurto rankomis, nei nusidėjęs, nei apgaulės iš burnos nebuvo. Jis vienas iš visų kėlė savo maldą Dievui, nes net tuo pačiu aistros kankinimu meldėsi už persekiotojus, sakydamas: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką jie daro“ (Lk 23, 34).
Ką galime pasakyti, ką galime įsivaizduoti gryniau už gailestingą užtarimą tų, kurie verčia mus kentėti?
Taip atsitiko, kad mūsų Atpirkėjo kraujas, kurį žiauriai pūtė persekiotojai, paskui juos paėmė tikėjimu, o Kristus buvo paskelbtas Dievo Sūnumi.
Prie šio kraujo pridedama: „O, žemė, neuždenk mano kraujo ir tegul mano verkimas niekada nesibaigia“. Nusidėjėliui buvo pasakyta: Tu esi žemė ir grįši į žemę (plg. Pr 3, 19). Tačiau žemė nelaikė paslėpto mūsų Atpirkėjo kraujo, nes kiekvienas nusidėjėlis, prisiimdamas išpirkimo kainą, padaro jį savo tikėjimo, pagyrimo ir skelbimo kitiems objektu.
Žemė neuždengė jo kraujo dar ir todėl, kad šventoji bažnyčia dabar skelbia jo atpirkimo slėpinį visose pasaulio vietose.
Taip pat reikėtų pažymėti, kas pridėta: „Ir tegul mano verksmas nesustoja“. Pats atpirkimo kraujas yra mūsų Atpirkėjo šauksmas. Todėl Paulius taip pat kalba apie „kraujo išliejimą iš balso, kuris yra iškalbingesnis už Abelio kraują“ (Žyd 12, 24). Apie Abelio kraują buvo pasakyta: „Tavo brolio kraujas šaukia mane iš žemės“ (Gn 4, 10).
Tačiau Jėzaus kraujas yra iškalbingesnis nei Abelio, nes Abelio kraujas reikalavo mirties bausmės metu, o Viešpaties kraujas trukdė persekiotojų gyvenimui.
Todėl turime imituoti tai, ką gauname, ir skelbti kitiems, ką gerbiame, kad Viešpaties aistros paslaptis nebūtų veltui.
Jei burna nepaskelbia to, kuo tiki širdis, užduso ir jos verksmas. Bet kad jo šauksmas nebūtų apimtas mumyse, kiekvienas pagal savo galimybes turi liudyti savo naujojo gyvenimo slėpinio broliams.