Mūsų angelas sargas padeda mums melstis ir meldžiasi kartu su mumis

Brangus laikas, kai meldžiamės, yra laikas, per kurį galime pasiekti didelių gėrybių, velnias deda visas pastangas, kad išsiblaškytų ir įsitikintų, kad šios brangios akimirkos yra bevaisės; deja, būtų taip, jei Angelas Sargas neskubėtų mums padėti kompensuoti to, ko negali padaryti mūsų silpnybė. Kai tik atsigręšiu į tave, Dieve, tarė šventasis Dovydas, štai tavo angelai, kurie rikiuojasi aplink mane; In conspectu Angelorum psattam tibi (psalm. 137, 2 t.). Taip yra todėl, kad būtent tuo metu jie kažkokiu būdu siekia mūsų angelų gyvenimo mėgdžiotojų, kad viskas yra vienybė su Dievu, Dievu, meilė Dievui. Todėl iš Šventojo Rašto daroma išvada, kad Angelai {24 [110]} yra mes, maldos advokatai, esame jos meistrai ir aukotojai. Pirmiausia mylintys mūsų širdies advokatai nuo valandos prie valandos mus atriboja nuo žemiškų dalykų ir tikėjimu bėgs dieviškojo sosto papėdėje nustatytomis dienos valandomis, kilus abejonėms ir poreikiams. Jie yra tie, kurie slaptais balsais kviečia mus į sakramentus, šventyklas, oratorijas, prie Marijos ir Šventųjų altorių, o ypač ten, kur Jėzus sakramentas yra beveik viešai matomas. Taip pat nėra nė vieno žmogaus, kuris iš savo šaltumo negalėtų pasakyti pranašui, kad jaučiasi kartkartėmis sujudęs savo Angelo, pabudęs iš kaltės kaltės miego ir pašaukęs Dievą. nuo miego (Zac. 4). Kaip dėmesingas draugas, kuris yra mūsų sielos, sako „taip“. Bernardas užfiksuoja tinkamiausias akimirkas, kad pasiūlytų jai gryną malonumą, kurį jaučiate bendraudamas su Dievu.

Kur gerasis angelas mato mus kur nors susirinkusiuose {25 [111]}, mielas maldos Mokytojas netrukus mums pasako, sakydamas, kaip jis sakė pranašui Danieliui: Aš atėjau jūsų mokyti, kad suprastumėte Dievo dalykus. Tai kalba su protu superniškais ir gyvais žiburiais, o su širdimi - švelniai ir karštai. Jei mūsų Angelai, sako Augustinas, visada yra globėjai, meldžiantis, aplink mus yra laimingi ir šventi. Iš tiesų tai moko s. Džo. Grisas. kad Angelai yra šalia mūsų, kad sukurtų chorą; tegul jie ne tik džiaugiasi, bet ir atsako balsų ir meilės harmonija, kaip suprantamai tai darė kelis kartus. Taigi vyskupas s. Sabino buvo girdėtas sakant choro biure su Angelais. S. Gustavo in intuonarlo jis išgirdo Angelų atsakymą ir su jais tęsė toliau. Šventajame Rašte Šventosios Dvasios mokoma tiesa yra ta, kad mūsų globėjai maldas nuneša į Viešpaties sostą, kaip Tobijaus aukos jau pasiūlė {26 [112]} Ego obtuli orationem tuam Domino (Tob. 12, 12).

Deh meiluže, Mokytojau, tu, kuris man dalyvauji kiekvienoje mano maldoje, pakelk mane iš tinginio miego, užsidegk, pakurstyk mano širdį ir įsitikink, kad atidavus ją į rankas, labai vertinga „De manu Angeli“.

PRAKTIKA
Įpraskite aukoti savo maldas Dievui. Angelo: už šį pasiūlymą jie įgyja didesnį prestižą ir vertę. Mišiose šv. Bažnyčia meldžiasi, kad auka atsidurtų Angeli rankoje, Angelų ranka, taigi ir jūs, kai klausotės s. Mišias, padovanokite šventajam šeimininkui taurę dieviškajai didybei savo Angelo ranka. Šiandien tada džiaukitės ypatingu atsidavimu dalyvaudami šventose Mišiose.

PAVYZDYS
Patvirtindami svarstytą tiesą, skaitėme šviesią faktą {27 [113]} šventojoje istorijoje, Tobijo knygoje. Šis gerbiamas patriarchas po Izraelio karalystės sunaikinimo buvo atgabentas į belaisvius į Ninevę, kur jis dažnai liko ištikimas Dievui. aprengti vargstančius ir ypač laidoti mirusiuosius. Tačiau visose šiose pamaldžiose profesijose jis nenustojo maldauti Viešpačiui karštos maldos, kurias Dievo sostas pateikė jo globotinis angelas. Obtuli orationem tuam Domino. Šios panašios maldos, kurias Dievas aukojo Angelui, pamaldė Tobiją daugeliui malonių. Jis išlaisvino dukterėčią, kurią užvaldė velnias, jo sūnus buvo išvaduotas nuo daugelio kelionėje iškilusių pavojų; jis buvo praturtintas daugeliu medžiagų. Pats Tobijas stebuklingai įgijo regėjimą. Panašios malonės {28 [114]} liks ir mums, jei būsime ištikimi savo globėjams angelams ir per juos pateiksime savo maldas Dievui.