Nenumaldomas atsidavimas Jėzui Kristui: kam jį mylėti!

Atsivertimas į Viešpatį jis prasideda nepajudinamu atsidavimu Dievui, po kurio tas atsidavimas tampa svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Stiprus tokio atsidavimo patvirtinimas yra viso gyvenimo procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuolatinės atgailos. Galų gale tas atsidavimas tampa svarbia mūsų gyvenimo dalimi, įsijungiančia į savimonę, į amžiną gyvenimą. Kaip niekada nepamirštame savo vardo, kad ir ką galvotume, niekada nepamirštame atsidavimo, kuris yra mūsų širdyse. 

Dievas ji kviečia mus išmesti senus kelius visiškai nepasiekiamoje vietoje, pradėti naują gyvenimą Kristuje. Tai atsitinka, kai ugdome tikėjimą, kuris prasideda nuo tikinčiųjų liudijimo išklausymo. Tikėjimas gilėja, kai elgiamės būdais, kurie yra tvirtiau įsišakniję Jame. 

 Vienintelis būdas žmogui augti tikėjime yra tikėjimas. Šiuos veiksmus dažnai skatina kitų kvietimai, tačiau mes negalime „sustiprinti“ kito tikėjimo ar visiškai pasikliauti kitais, kad paaukštintume savąjį. Norėdami sustiprinti savo tikėjimą, turime pasirinkti tokias veiklas kaip malda, Raštų studijavimas, sakramentų ragavimas ir įsakymų laikymasis.

Kaip mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi auga, Dievas kviečia mus pažadėti jam. Šios sandoros, kaip vadinami pažadai, yra mūsų atsivertimo apraiška. Aljansai taip pat suteikia tvirtą pagrindą kruopščiai pažangai. Kai pasirenkame krikštą, imame prisiimti Jėzaus Kristaus vardą ir pasirinkti tapatintis su juo. Prisiekiame tapti panašūs į jį.

Sandoros įtvirtina mus prie Gelbėtojo, skatina mus eiti į dangiškųjų namų kelią. Sandoros jėga padeda mums išlaikyti galingą širdies pasikeitimą, pagilinti atsivertimą į Viešpatį, iki galo priimti savo veiduose Kristaus atvaizdą. Mūsų įsipareigojimas laikytis sandorų neturėtų būti sąlyginis ar skirtingas nuo besikeičiančių mūsų gyvenimo aplinkybių. Mūsų tvirtumas Dieve turi būti patikimas.