Ivanas iš Medjugorjės: Aš nebijau mirti, nes mačiau dangų

Taikos ir susitaikymo karalienė meldžiasi už mus.

Mieli kunigai, brangūs Kristaus draugai,
šio susitikimo pradžioje noriu jus visus pasveikinti iš širdies.
Per šį trumpą laiką noriu pasidalinti su jumis pagrindinėmis žiniomis, kuriomis Dievo Motina kviečia mus per tuos 33 metus. Šiomis dienomis mes jaučiamės giliai, nes prieš 33 metus mus pasitiko madona. Dalis rojaus ateina pas mus. Tai, kas ateina, siunčia jos Sūnus, kad padėtų mums, išvarytų pasaulį iš nepatogumų, kuriuos patiria, ir parodytų mums kelią į taiką ir Jėzų.

Aš žinau, kad daugelis iš jūsų čia atėjote pavargę nuo šio pasaulio, alkstantys ramybės, alkstantys meilės, alkstantys tikėjimo. Tu atėjai prie šaltinio; jūs atėjote pas Motiną, kad pasinertumėte į Jo apkabinimą ir rastumėte saugumą bei apsaugą su ja. Jūs atėjote pas Motiną pasakyti jai: „Melskitės už mus ir užtarkite savo Sūnų Jėzų už kiekvieną iš mūsų“.
Ji tai įdėjo į savo širdį. Mes ne vieni.

Laiške Dievo Motina sako: „Jei žinotum, kiek aš tave myliu, tu verktų iš džiaugsmo“. Motinos meilė yra tokia didžiulė. Priėjome prie šaltinio, iš Motinos, kuri tariasi su Sūnumi, Motinos, kuri moko ir vadovauja, nes ji yra geriausia mokytoja, geriausia auklėtoja.

Prieš trisdešimt trejus metus, šią dieną, Dievo Motina beldžiasi į mano širdies duris ir pasirinko mane savo instrumentu. Instrumentas jo rankose ir Dievo rankose. Aš nenoriu, kad į mane žiūrėtumėte kaip į šventąjį, kaip į tobulą, nes nesu toks. Aš stengiuosi būti geresnis ir šventesnis. Tai mano noras. Noras giliai įsirėžė į mano širdį. Aš neperskaičiau per vieną naktį, nors kasdien matau Madonną. Aš žinau, kad atsivertimas, tiek man, tiek visiems, yra procesas, programa mūsų gyvenimui. Bet mes turime nuspręsti dėl šios programos ir keistis kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną palikite nuodėmę ir visa, kas mus trikdo pakeliui į šventumą. Turime pasveikinti Jėzaus Kristaus žodį ir juo gyventi, todėl augsime šventume.

Per tuos 33 metus manyje išliko klausimas: „Motina, kodėl aš? Kodėl pasirinkai mane? Ar galėsiu padaryti tai, ko trokšti ir manęs nori? “ Kiekvieną dieną užduodu sau šį klausimą. Gyvendamas iki 16 metų niekada negalėjau įsivaizduoti, kad gali nutikti toks dalykas, kad gali pasirodyti Dievo Motina. Filmavimo pradžia mane labai nustebino.
Vaizdo įraše gerai atsimenu, ilgai abejodamas, ar jo paklausti, paklausiau jos: „Motina, kodėl aš? Kodėl pasirinkai mane? "Mūsų ponia labai mielai nusišypsojo ir atsakė:" Mielas sūnau, aš ne visada renkuosi geriausią ".
Prieš trisdešimt trejus metus Dievo Motina pasirinko mane. Jis mane priėmė į tavo mokyklą. Ramybės, meilės, maldos mokykla. Šioje mokykloje noriu būti geras mokinys ir kuo geriau atlikti užduotį, kurią man davė Dievo Motina. Aš žinau, kad tu man nedarai balsavimo.
Ši dovana liko manyje. Man, mano gyvenimui ir šeimai, tai yra puiki dovana. Bet tuo pat metu tai taip pat yra didelė atsakomybė. Aš žinau, kad Dievas man labai patikėjo, bet žinau, kad jis to nori ir iš manęs. Aš suprantu atsakomybę, kurią turiu, ir gyvenu su ja kiekvieną dieną.

Aš nebijau mirti rytoj, nes aš viską mačiau. Tikrai nebijau mirti.
Būti su Madona kiekvieną dieną ir gyventi šiame rojuje yra tikrai sunku išreikšti žodžiais. Nelengva kiekvieną dieną būti su Madona, kalbėti su ja, šio susitikimo pabaigoje grįžti į žemę ir toliau gyventi čia. Jei galėtumėte tik akimirką pamatyti Madonną, nežinau, ar jūsų gyvenimas žemėje jums vis tiek būtų įdomus. Man reikia poros valandų kiekvieną dieną atsigauti, grįžti į šį pasaulį po tokio susitikimo. Kokios yra svarbiausios žinios, kurias šiais laikais mus kviečia Dievo Motina? Norėčiau juos pabrėžti. Ramybė, atsivertimas, malda su širdimi, pasninkas ir atgaila, tvirtas tikėjimas, meilė, atleidimas, Švenčiausia Eucharistija, Biblijos skaitymas ir viltis. Per šias mano pabrėžtas žinutes Dievo Motina mus veda. Pastaraisiais metais Dievo Motina aiškino kiekvieną iš šių žinučių, kad galėtų jas įgyvendinti ir geriau praktikuoti.