Ivanas iš Medjugorjės: kas yra svarbiausias dalykas, kurio iš mūsų nori Dievo Motina?

Apsireiškimų pradžioje Dievo Motina pasakė: „Brangūs vaikai, aš ateinu jums pasakyti, kad Dievas egzistuoja. Nuspręskite už Dievą. Padėkite jį savo gyvenime ir savo šeimose į pirmą vietą. Sekite juo, nes Jis yra tavo ramybė, Meilė“. Brangūs draugai, iš šios Dievo Motinos žinutės matome, koks yra Jos troškimas. Ji nori mus visus vesti pas Dievą, nes Jis yra mūsų ramybė.

Motina pas mus ateina kaip mokytoja, kuri nori mus visus išmokyti. Tikrai ji yra geriausia auklėtoja ir sielovados mokytoja. Mes norime lavinti. Jis nori mūsų gero ir veda mus į gera.

Žinau, kad daugelis atėjote čia pas Dievo Motiną su savo poreikiais, problemomis, troškimais. Jūs atėjote čia, kad atsidurtumėte Motinos glėbyje ir su ja rastumėte saugumą bei apsaugą. Motina žino mūsų širdį, mūsų problemas ir troškimus. Ji meldžiasi už kiekvieną iš mūsų. Jis užtaria savo Sūnų kiekvieną iš mūsų. Ji praneša apie visus mūsų poreikius Savo Sūnui. Atėjome čia prie šaltinio. Prie šio šaltinio norime pailsėti, nes Jėzus sako: „Ateikite pas mane visi pavargę ir prislėgti, aš jus atgaivinsiu, suteiksiu jums jėgų“.

Mes visi esame čia su savo Dangiška Motina, nes norime sekti Ja, gyventi tuo, ką Ji mums duoda ir taip augti Šventojoje Dvasioje, o ne pasaulio dvasioje.

Nenorėčiau, kad žiūrėtumėte į mane kaip į šventąjį, kaip į tobulą, nes aš nesu. Stengiuosi būti geresnis, šventesnis. Tai mano troškimas, giliai įsirėžęs į mano širdį.
Aš neatsivertiau staiga, net jei matau Madoną. Žinau, kad mano atsivertimas, kaip ir jūsų visų, yra mūsų gyvenimo procesas, programa. Turime apsispręsti dėl šios programos ir būti atkaklūs. Mes turime atsiversti kiekvieną dieną. Kasdien privalome palikti nuodėmę ir tai, kas mus trikdo šventumo kelyje. Turime atsiverti Šventajai Dvasiai, būti atviri dieviškajai malonei ir priimti šventosios Evangelijos žodžius.
Visus šiuos metus visada savęs klausiu: „Mama, kodėl aš? Kodėl pasirinkai mane? Ar aš galėsiu iš manęs padaryti viską, ko tu nori? Nepraeina nė dienos, kad man neužduotų šių klausimų.

Kartą, kai apsireiškime buvau viena, paklausiau: „Mama, kodėl pasirinkai mane? Ji atsakė: „Brangus sūnau, aš ne visada renkuosi pačius geriausius“. Štai: Prieš 34 metus Dievo Motina mane išrinko būti instrumentu savo ir Dievo rankose.Man, mano gyvenimui, mano šeimai tai didelė dovana, bet kartu ir didelė atsakomybė. Žinau, kad Dievas man daug ką patikėjo, bet taip pat žinau, kad Jis to paties siekia ir iš manęs.

Aš suvokiu savo atsakomybę. Su šia atsakomybe gyvenu kiekvieną dieną. Bet patikėkite manimi: nėra lengva kiekvieną dieną būti su Dievo Motina, pasikalbėti su Ja 5 ar dešimt minučių ir po kiekvieno susitikimo sugrįžti čia, žemėje, šio pasaulio tikrovėje ir gyventi žemėje. Jei tik sekundę galėtum pamatyti Dievo Motiną – sakau tik sekundę – nežinau, ar gyvenimas šioje žemėje tau dar būtų įdomus. Kasdien po šio susitikimo man reikia poros valandų atsigauti, sugrįžti į šį pasaulį.

Kas yra svarbiausia, į ką Dievo Motina mus kviečia per šiuos 34 metus? Kokios yra svarbiausios žinutės?
Norėčiau juos pabrėžti. Ramybė, atsivertimas, malda širdimi, pasninkas ir atgaila, tvirtas tikėjimas, meilė, atleidimas, Švenčiausioji Eucharistija, Šventojo Rašto skaitymas, mėnesinė išpažintis, viltis. Tai yra pagrindinės žinios, kuriomis mus veda Dievo Motina. Kiekvieną iš jų Dievo Motina paaiškina, kad jas geriau išgyventų ir pritaikytų praktikoje.

1981 m., apsireiškimų pradžioje, buvome vaikai. Pirmas mūsų užduotas klausimas buvo: „Kas tu esi? Koks tavo vardas?" Ji atsakė: „Aš esu Taikos karalienė. Aš ateinu, brangūs vaikai, nes Mano Sūnus Jėzus siunčia Mane jums padėti. Mieli vaikai, ramybė, ramybė. Tik ramybė. Karalystės pasaulyje. Tebūnie ramybė. Taika viešpatauja tarp žmonių ir Dievo bei tarp pačių žmonių. Brangūs vaikai, šis pasaulis susiduria su dideliu pavojumi. Kyla savęs sunaikinimo pavojus “.
Tai buvo pirmosios žinutės, kurias Dievo Motina per mus, vizionierius, perdavė pasauliui.

Iš šių žodžių matome, kad didžiausias Dievo Motinos troškimas yra ramybė. Ji kilusi iš Taikos Karaliaus. Kas gali geriau už Motiną žinoti, kiek ramybės reikia šiam pavargusiam ir neramiam pasauliui? Kiek ramybės reikia mūsų pavargusioms šeimoms ir pavargusiam jaunimui. Kiek ramybės reikia ir mūsų pavargusiai Bažnyčiai.
Tačiau Dievo Motina sako: „Brangūs vaikai, jei žmogaus širdyje nėra ramybės, jei žmogus neturi taikos su savimi, jei nėra ramybės šeimoje, tai negali būti ir pasaulyje. Todėl kviečiu jus: atsiverkite ramybės dovanai. Melskitės už taikos dovaną jūsų pačių labui. Brangūs vaikai, melskitės šeimose“.
Dievo Motina sako: „Jei norite, kad Bažnyčia būtų stipri, jūs taip pat turite būti stiprūs“.
Dievo Motina ateina pas mus ir nori padėti kiekvienam iš mūsų. Ji tam tikru būdu skatina atnaujinti šeimos maldą. Kiekviena mūsų šeima turi būti koplyčia, kurioje meldžiamės. Turime atnaujinti šeimą, nes be šeimos atnaujinimo nėra pasaulio ir visuomenės išgydymo. Šeimas reikia išgydyti dvasiškai. Šiandien šeima kraujuoja.
Mama nori padėti ir padrąsinti visus. Jis siūlo mums dangišką vaistą nuo mūsų skausmų. Ji nori sutvarstyti mūsų žaizdas meile, švelnumu ir motiniška šiluma.
Laiške jis mums sako: „Brangūs vaikai, šiandien kaip niekad šis pasaulis išgyvena sunkias krizes. Tačiau didžiausia krizė yra tikėjimo į Dievą krizė, nes mes atsiribojome nuo Dievo ir nuo maldos“. Dievo Motina sako: „Brangūs vaikai, šis pasaulis žengė į ateitį be Dievo“. Todėl šis pasaulis negali suteikti jums tikros ramybės. Net įvairių valstybių prezidentai ir ministrai pirmininkai negali suteikti jums tikros ramybės. Ramybė, kurią jie jums siūlo, labai greitai jus nuvils, nes tik Dieve yra tikra ramybė.

Mieli draugai, šis pasaulis atsidūrė kryžkelėje: arba mes priimsime tai, ką mums siūlo pasaulis, arba eisime paskui Dievą. Dievo Motina kviečia mus visus apsispręsti už Dievą, todėl labai kviečia į šeimos maldos atnaujinimą. Šiandien malda mūsų šeimose dingo. Šiandien šeimoje laiko nėra: tėvai neturi savo vaikams, vaikai – tėvams, mama – tėčiui, tėtis – mamai. Šeimos aplinkoje nebėra meilės ir ramybės. Šeimoje karaliauja stresas ir psichozė. Šiandien šeimai gresia dvasinė grėsmė. Dievo Motina nori pakviesti mus visus melstis ir eiti link Dievo.Dabartinis pasaulis išgyvena ne tik ekonominę krizę, bet ir dvasinį nuosmukį. Dvasinė krizė sukelia visas kitas krizes: socialines, ekonomines... Todėl labai svarbu pradėti melstis.
Vasario pranešime Dievo Motina sako: „Brangūs vaikai, nekalbėkite apie maldą, o pradėkite ja gyventi. Nekalbėk apie taiką, o pradėkite gyventi taikiai“. Šiame pasaulyje šiandien yra per daug žodžių. Mažiau kalbėkite ir darykite daugiau. Taigi mes pakeisime šį pasaulį ir bus daugiau taikos.

Dievo Motina atėjo ne mūsų gąsdinti, bausti, kalbėti apie pasaulio pabaigą ar antrąjį Jėzaus atėjimą, ji ateina kaip vilties Motina. Tam tikru būdu jūs kviečiate mus į šventąsias Mišias. Šventąsias Mišias dėkime į pirmą vietą savo gyvenime.
Laiške jis sako: „Mieli vaikai, šventos Mišios turi būti jūsų gyvenimo centras“.
Apsireiškime, klūpame priešais Dievo Motiną, ji atsisuko į mus ir pasakė: „Brangūs vaikai, jei vieną dieną jums tektų rinktis, ar susitikti su Mane, ar eiti į šventas Mišias, neik pas mane: eik. į šventas Mišias“. Šventosios Mišios turi būti mūsų gyvenimo centras, nes tai reiškia eiti sutikti save atiduodantį Jėzų, priimti jį, atsiverti jam, susitikti su juo.

Dievo Motina taip pat kviečia į kasmėnesinę išpažintį, adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą, pagerbti Šventąjį Kryžių, melstis Rožančių savo šeimose. Ypatingu būdu jis kviečia mus savo šeimose skaityti Šventąjį Raštą.
Laiške jis sako: „Brangūs vaikai, skaitykite Šventąjį Raštą, kad Jėzus atgimtų jūsų širdyje ir jūsų šeimose. Atleiskite, brangūs vaikai. Meilė ".
Dievo Motina tam tikru būdu kviečia mus atleisti. Atleiskite sau ir kitiems ir taip atverkite kelią Šventajai Dvasiai mūsų širdyse. Be atleidimo negalime išgyti dvasiškai, fiziškai ir emociškai. Turime žinoti, kaip atleisti, kad būtume laisvi. Taip būsime atviri Šventajai Dvasiai ir jos veikimui bei gausime malones.
Kad mūsų atleidimas būtų šventas ir pilnas, Dievo Motina kviečia melstis širdimi. Jis daug kartų kartojo: „Brangūs vaikai, melskitės. Nepavargkite melstis. Visada melskis“. Pagal tradiciją nesimelskite tik lūpomis, mechanine malda. Nemelskitės žiūrėdami į laikrodį, kad baigtumėte kuo greičiau. Dievo Motina nori, kad skirtume laiko Viešpačiui ir maldai. Melstis širdimi visų pirma reiškia melstis su meile. Meldžiamės visa savo esybe. Tegul ši mūsų malda yra dialogas su Jėzumi ir poilsis su juo. Iš šios maldos turime išeiti kupini džiaugsmo ir ramybės.
Ji daug kartų kartojo: „Brangūs vaikai, tebūna jums džiaugsmas malda. Malda tave pripildo“.

Dievo Motina kviečia mus į maldos mokyklą. Tačiau šioje mokykloje nėra sustojimų, nėra savaitgalių. Kiekvieną dieną turime eiti į maldos mokyklą kaip individas, kaip šeima ir kaip bendruomenė.
Ji sako: „Brangūs vaikai, jei norite geriau melstis, turite melstis daugiau. Nes daugiau melstis yra asmeninis sprendimas, o melstis geriau yra dieviškoji malonė, suteikiama tiems, kurie daugiau meldžiasi.
Dažnai sakome, kad neturime laiko maldai ir šventoms Mišioms. Neturime laiko šeimai. Sunkiai dirbame ir esame užsiėmę įvairiais įsipareigojimais. Dievo Motina mums sako: „Brangūs vaikai, nesakykite, kad neturite laiko. Laikas nėra problema. Problema yra meilė. Kai ką nors myli, visada rasi laiko “. Jei yra meilė, viskas įmanoma. Visada yra laiko maldai. Visada yra laiko Dievui, visada yra laiko šeimai.
Per visus šiuos metus Dievo Motina nori išvesti mus iš dvasinės komos, kurioje atsidūrė pasaulis. Jis nori mus sustiprinti malda ir tikėjimu.

Šį vakarą surengtame susitikime su Dievo Motina prisiminsiu jus visus, jūsų poreikius ir viską, ką nešiojate savo širdyse. Dievo Motina pažįsta mūsų širdis geriau nei mes.
Tikiuosi priimsime jūsų skambutį ir žinutes. Taip mes būsime naujo pasaulio kūrėjai. Pasaulis, vertas Dievo vaikų.
Tegul laikas, kurį praleidote čia, Medjugorjėje, bus jūsų dvasinio atsinaujinimo pradžia. Grįžę namo jūs tęsite šį atsinaujinimą su savo šeimomis, su vaikais, savo parapijose.

Būkite Motinos buvimo čia, Medjugorjėje, atspindys.
Tai atsakomybės metas. Atsakingai priimkime visus Motinos mums skirtus kvietimus ir gyvenkime jais. Visi melskimės už pasaulio ir šeimos evangelizaciją. Melskimės kartu su jumis, padėsime įgyvendinti visus projektus, kuriuos norėtumėte įgyvendinti atvykdami čia.
Jai mūsų reikia. Taigi apsispręskime maldai.
Mes taip pat gyvas ženklas. Mums nereikia ieškoti išorinių ženklų, kad galėtume pamatyti ar liesti.
Dievo Motina linki, kad mes visi, esantys čia, Medjugorjėje, būtume gyvas ženklas, gyvo tikėjimo ženklas.
Mieli draugai, linkiu jums to.
Telaimina jus visus Dievas, o Marija saugo ir saugo jus gyvenimo kelyje.