Ivanas iš Medjugorjės pasakoja savo kaip regėtojo istoriją ir susitikimą su Marija

Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.
Amen.

Pateris, Ave, Gloria.

Motina ir Taikos Karalienė
Melskitės už mus.

Brangūs kunigai, brangūs draugai Jėzuje Kristuje,
šio susitikimo pradžioje noriu jus visus pasveikinti iš širdies.
Noriu per šį trumpą laiką pasidalinti su jumis svarbiausiomis žiniomis, kurioms Dievo Motina mus pakvietė per šiuos 33 metus. Sunku išanalizuoti visas žinutes per trumpą laiką, bet pasistengsiu sutelkti dėmesį į svarbiausias žinutes, į kurias mus kviečia Motina. Noriu kalbėti taip paprastai, kaip kalba pati Motina. Motina visada kalba paprastai, nes nori, kad jos vaikai suprastų ir patirtų tai, ką ji sako. Ji ateina pas mus kaip mokytoja. Jis nori savo vaikus vesti gėrio, ramybės link. Jis nori mus visus vesti pas savo Sūnų Jėzų.Per šiuos 33 metus kiekviena Jo žinia skirta Jėzui, nes Jis yra mūsų gyvenimo centras. Jis yra Ramybė. Jis yra mūsų džiaugsmas.

Mes tikrai gyvename didelių krizių laikais. Krizė yra visur.
Laikas, kuriuo gyvename, yra žmonijos kryžkelė. Turime pasirinkti, ar eiti pasaulio keliu, ar nuspręsti už Dievą.
Dievo Motina kviečia mus iškelti Dievą į pirmą vietą savo gyvenime.
Ji mums skambina. Jis pakvietė mus būti čia prie šaltinio. Atėjome alkani ir pavargę. Atėjome čia su savo problemomis ir poreikiais. Mes atėjome pas Motiną, kad atsidurtume jos glėbyje. Norėdami rasti saugumą ir apsaugą su jumis.
Ji, kaip Motina, užtaria savo Sūnų už kiekvieną iš mūsų. Atėjome čia prie šaltinio, nes Jėzus sako: „Ateikite pas mane, pavargę ir prislėgti, nes aš jus atgaivinsiu. Aš duosiu tau stiprybės“. Jūs atvykote į šį pavasarį šalia Dievo Motinos, kad su ja pasimelstumėte už jos projektus, kuriuos ji nori įgyvendinti su jumis visais.

Motina ateina pas mus, kad padėtų, paguostų ir išgydytų skausmus. Ji nori parodyti, kas mūsų gyvenime negerai, ir nukreipti mus gėrio keliu. Jis nori sustiprinti tikėjimą ir pasitikėjimą kiekvienu.

Nenorėčiau, kad šiandien į mane žiūrėtum kaip į šventąjį, nes aš toks nesu. Stengiuosi būti geresnis, šventesnis. Tai mano noras. Šis troškimas man yra giliai įspaustas. Aš neatsivertiau per naktį tik todėl, kad matau Dievo Motiną. Mano atsivertimas, kaip ir mūsų visų, yra gyvenimo programa, tai procesas. Turime kiekvieną dieną nuspręsti dėl šios programos ir būti atkaklūs. Kiekvieną dieną turime palikti nuodėmę ir blogį ir atsiverti taikai, Šventajai Dvasiai ir dieviškajai malonei. Turime priimti Jėzaus Kristaus Žodį; gyventi tai savo gyvenime ir taip augti šventumu. Mūsų Motina mus kviečia į tai.

Kiekvieną dieną per šiuos 33 metus manyje kyla klausimas: „Mama, kodėl aš? Kodėl pasirinkai mane?" Visada savęs klausiu: „Mama, ar aš galėsiu padaryti viską, ko tu nori? Ar tu laimingas su manimi?" Nėra dienos, kad šie klausimai man nekiltų.
Vieną dieną buvau viena su ja.Prieš susitikimą ilgai abejojau, klausti jos ar ne, bet galiausiai paklausiau: "Mama, kodėl pasirinkai mane?" Ji gražiai nusišypsojo ir atsakė: „Brangus sūnau, žinai... Aš ne visada ieškau geriausių“. Po to daugiau niekada jums to klausimo neuždaviau. Ji išsirinko mane įrankiu savo ir Dievo rankose. Visada savęs klausiu: „Kodėl tu nepasirodai visiems, kad tavimi patikėtų? To savęs klausiu kiekvieną dieną. Nebūčiau čia su tavimi ir turėčiau daug daugiau asmeninio laiko. Tačiau mes negalime įsitraukti į Dievo planus, negalime žinoti, ką Jis planuoja su kiekvienu iš mūsų ir ko iš kiekvieno iš mūsų nori. Turime būti atviri šiems dieviškiems planams. Turime juos atpažinti ir pasveikinti. Net jei nematome, turime būti laimingi, nes Motina yra su mumis. Evangelijoje sakoma: „Palaiminti, kurie nemato, bet tiki“.

Man, gyvenimui, šeimai tai didelė dovana, bet kartu ir didelė atsakomybė. Žinau, kad Dievas man daug ką patikėjo, bet žinau, kad jis to paties nori ir iš manęs. Aš visiškai suvokiu savo atsakomybę. Su šia atsakomybe gyvenu kiekvieną dieną. Bet patikėkite: nelengva kiekvieną dieną būti su Dievo Motina. Kalbėtis su ja kasdien, penkias, dešimt minučių, o kartais ir daugiau, o po kiekvieno susitikimo grįžti į šį pasaulį, į šio pasaulio realybę. Būti su Dievo Motina kiekvieną dieną tikrai reiškia būti danguje. Kai Dievo Motina ateina tarp mūsų, ji atneša mums dalelę rojaus. Jei tik sekundę galėtum pamatyti Dievo Motiną, nežinau, ar tavo gyvenimas žemėje vis tiek būtų įdomus. Po kiekvieno susitikimo su Dievo Motina man reikia kelių valandų, kad galėčiau grįžti į šio pasaulio tikrovę.

Kokios yra svarbiausios žinios, kurių mus kviečia Dievo Motina?
Jau sakiau, kad per tuos 33 metus Dievo Motina perdavė daug žinučių, tačiau norėčiau trumpai pakalbėti apie svarbiausius. Taikos žinia; atsivertimo ir sugrįžimo pas Dievą; malda širdimi; pasninkas ir atgaila; tvirtas tikėjimas; meilės žinia; atleidimo žinia; Švenčiausioji Eucharistija; Šventojo Rašto skaitymas; vilties žinia. Kiekvieną iš šių pranešimų paaiškina Dievo Motina, kad galėtume geriau jas suprasti ir pritaikyti savo gyvenime.

Apsireiškimų pradžioje 1981 m. buvau mažas berniukas. Man buvo 16 metų. Iki 16 metų net negalėjau svajoti, kad Dievo Motina gali pasirodyti. Aš neturėjau ypatingo atsidavimo Dievo Motinai. Buvau praktiškas tikintysis, tikėjimo išsilavinimas. Užaugau tikėjime ir meldžiausi su tėvais.
Apsireiškimų pradžioje buvau toks sutrikęs. Aš nežinojau, kas su manimi vyksta. Gerai prisimenu antrąją apsireiškimų dieną. Klūpome priešais ją, pirmasis klausimas, kurį jai uždavėme: „Kas tu esi? Koks tavo vardas?" Ji atsakė: „Aš esu Taikos karalienė. Ateinu, brangūs vaikai, nes Mano Sūnus siunčia mane jums padėti. Brangūs vaikai, ramybė, ramybė, tik ramybė. Tegul taika viešpatauja pasaulyje. Brangūs vaikai, taika turi viešpatauti tarp žmonių ir Dievo bei tarp pačių žmonių. Brangūs vaikai, šis pasaulis susiduria su dideliu pavojumi. Kyla savęs sunaikinimo pavojus“.

Tai buvo pirmosios žinutės, kurias Dievo Motina per mus perdavė pasauliui.
Pradėjome su ja kalbėtis ir joje atpažinome Motiną. Ji prisistato kaip Taikos karalienė. Ji kilusi iš Taikos karaliaus. Kas gali geriau už Motiną žinoti, kiek taikos reikia šiam pavargusiam pasauliui, šioms išbandymoms šeimoms, pavargusioms mūsų jaunimui ir pavargusiai Bažnyčiai.
Dievo Motina ateina pas mus kaip Bažnyčios Motina ir sako: „Brangūs vaikai, jei esate stiprūs, Bažnyčia taip pat bus stipri; bet jei esi silpnas, bus silpna ir Bažnyčia. Tu esi Mano gyvoji Bažnyčia. Jūs esate Mano Bažnyčios plaučiai. Brangūs vaikai, kiekviena jūsų šeima tebūna koplyčia, kurioje meldžiatės“.

Šiandien Dievo Motina ypatingu būdu kviečia mus į šeimos atsinaujinimą. Laiške jis sako: „Brangūs vaikai, kiekvienoje jūsų šeimoje yra vieta, kur padedate Bibliją, kryžių, žvakę ir kur skirsite laiko maldai“.
Dievo Motina nori sugrąžinti Dievą į pirmąją vietą mūsų šeimose.
Iš tiesų šis laikas, kuriuo gyvename, yra sunkus laikas. Dievo Motina tiek daug kviečia į šeimos atsinaujinimą, nes ji dvasiškai serga. Ji sako: „Mieli vaikai, jei serga šeima, serga ir visuomenė“. Nėra gyvos Bažnyčios be gyvos šeimos.
Dievo Motina ateina pas mus, kad padrąsintų mus visus. Jis nori mus visus paguosti. Ji atneša mums dangišką vaistą. Ji nori išgydyti mus ir mūsų skausmus. Ji nori sutvarstyti mūsų žaizdas su tokia meile ir motinišku švelnumu.
Jis nori mus visus vesti prie savo Sūnaus Jėzaus, nes tik Jo Sūnuje yra mūsų vienintelė ir tikroji ramybė.

Laiške Dievo Motina sako: „Brangūs vaikai, šiandieninė žmonija išgyvena gilią krizę, bet didžiausia krizė yra tikėjimo Dievu krizė“. Mes atitolome nuo Dievo, nutolome nuo maldos. „Brangūs vaikai, šis pasaulis juda ateities be Dievo link“. „Brangūs vaikai, šis pasaulis negali suteikti jums ramybės. Ramybė, kurią jums siūlo pasaulis, labai greitai jus nuvils, nes ramybė yra tik Dieve, todėl atsiverkite ramybės dovanai. Melskitės už taikos dovaną jūsų labui. Brangūs vaikai, šiandien jūsų šeimose dingo malda“. Tėvai nebeturi laiko savo vaikams, o vaikai – tėvams; daug kartų tėvas neturi laiko mamai, o mama – tėčiui. Šiandien yra tiek daug besiskiriančių šeimų ir tiek daug pavargusių šeimų. Vyksta moralinio gyvenimo suirimas. Yra tiek daug terpių, kurios daro klaidingą įtaką, pavyzdžiui, internetas. Visa tai griauna šeimą. Motina mus kviečia: „Brangūs vaikai, pirmenybę teikite Dievui. Jei savo šeimose pirmenybę teiksite Dievui, viskas pasikeis“.

Šiandien gyvename didžiulėje krizėje. Žinios ir radijo laidos sako, kad pasaulį ištiko didelis ekonominis nuosmukis.
Tai ne tik ekonominis nuosmukis – šis pasaulis išgyvena dvasinį nuosmukį. Kiekvienas dvasinis nuosmukis sukelia kitokias krizes.
Dievo Motina neateina pas mus gąsdinti, kritikuoti, bausti; Ji ateina ir neša mums viltį. Ji ateina kaip vilties Motina. Jis nori sugrąžinti viltį į šeimas ir į šį pavargusį pasaulį. Ji sako: „Brangūs vaikai, skirkite šventąsias Mišias savo šeimose į pirmą vietą. Tegul Šventosios Mišios tikrai bus jūsų gyvenimo centras“.
Apsireiškime Dievo Motina mums pasakė šešis klūpančius vizionierius: "Brangūs vaikai, jei vieną dieną turėsite pasirinkti, ar eiti pas Mane, ar eiti į šventąsias Mišias, neik pas Mane. Eikite į šventas Mišias". Šventosios Mišios tikrai turi būti mūsų gyvenimo centre.
Eikite į šventas Mišias susitikti su Jėzumi, pasikalbėkite su Jėzumi, priimkite Jėzų.

Dievo Motina taip pat kviečia kasmėnesinei išpažinčiai, pagarbinti Šventąjį Kryžių, garbinti Altoriaus Švenčiausiąjį Sakramentą, šeimose melstis Švč. Jis kviečia mus atgailauti ir pasninkauti trečiadieniais ir penktadieniais ant duonos ir vandens. Tie, kurie labai serga, šį pasninką gali pakeisti kita auka. Pasninkas nėra nuostolis: tai puiki dovana. Mūsų dvasia ir tikėjimas stiprėja.
Pasninką galima palyginti su Evangelijos garstyčios grūdeliu. Garstyčių sėkla turi būti išmesta į žemę, kad numirtų ir tada ji duos vaisių. Dievas iš mūsų mažai ko siekia, bet paskui duoda šimteriopai.

Dievo Motina kviečia mus skaityti Šventąjį Raštą. Laiške jis sako: „Brangūs vaikai, tebūnie Biblija matomoje vietoje jūsų šeimose. Skaityti". Skaitant Šventąjį Raštą, Jėzus atgimsta jūsų širdyse ir jūsų šeimose. Tai yra mityba gyvenimo kelionėje.

Dievo Motina nuolat kviečia mus atleisti. Kodėl atleidimas toks svarbus? Pirmiausia turime atleisti sau, kad galėtume atleisti kitiems. Taip atveriame savo širdis Šventosios Dvasios veikimui. Be atleidimo negalime išgyti fiziškai, dvasiškai ar emociškai. Jūs turite mokėti atleisti. Kad mūsų atleidimas būtų tobulas ir šventas, Dievo Motina kviečia melstis širdimi.

Pastaraisiais metais daug kartų kartojo: „Melskitės, melskitės, mieli vaikai“. Melskitės ne tik lūpomis. Negalima melstis mechaniškai. Melskitės ne iš įpročio, o melskitės iš širdies. Nemelskitės žiūrėdami į laikrodį, kad baigtumėte kuo greičiau. Melstis širdimi visų pirma reiškia melstis su meile. Tai reiškia susitikti su Jėzumi maldoje; Kalbėkitės su Juo. Tegul mūsų malda būna poilsis su Jėzumi. Turime palikti maldą džiaugsmo ir ramybės pilnomis širdimis.
Dievo Motina mums sako: „Malda yra džiaugsmas jums. Melskis su džiaugsmu. Tie, kurie meldžiasi, neturi bijoti ateities“.
Dievo Motina žino, kad mes nesame tobuli. Ji kviečia mus į maldos mokyklą. Jis nori, kad kiekvieną dieną mokytumėmės šioje mokykloje, kad augtume šventumu. Tai mokykla, kurioje moko pati Dievo Motina. Per ją ji mus veda. Visų pirma tai yra meilės mokykla. Kai Dievo Motina kalba, ji tai daro su meile. Ji labai mus myli. Jis myli mus visus. Jis mums sako: „Brangūs vaikai, jei norite geriau melstis, turite daugiau melstis. Nes daugiau melstis yra asmeninis sprendimas, o melstis geriau yra malonė tiems, kurie meldžiasi daugiau. Dažnai sakome, kad neturime laiko maldai. Tarkime, turime įvairių įsipareigojimų, kad daug dirbame, esame užsiėmę, kad grįžę namo turime žiūrėti televizorių, gaminti. Mes neturime laiko maldai; mes neturime laiko Dievui.
Ar žinote, ką Dievo Motina sako labai paprastai? „Brangūs vaikai, nesakykite, kad neturite laiko. Problema yra ne oras; tikroji problema yra meilė“. Kai vyras ką nors myli, jis visada randa laiko. Kita vertus, kai jis kažko nemyli, jis niekada neranda laiko. Jei yra meilė, viskas įmanoma.

Per visus šiuos metus Dievo Motina nori išvaduoti mus nuo dvasinės mirties, dvasinės komos, kurioje atsidūrė pasaulis. Ji nori mus sustiprinti tikėjimu ir meile.

Šį vakarą, per kasdienį apsireiškimą, pagirsiu jus visus, visus jūsų ketinimus, poreikius ir jūsų šeimas. Ypatingai pagirsiu visus esančius kunigus ir parapijas, iš kurių esate atvykę.
Tikiuosi, kad atsiliepsime į Dievo Motinos kvietimą; kad priimsime jūsų žinutes ir būsime naujo, geresnio pasaulio kūrėjai. Pasaulis, vertas Dievo vaikų. Tikiuosi, kad tuo metu būsite Medjugorjėje ir pasėsite gerą sėklą. Tikiuosi, kad ši sėkla nukris į gerą žemę ir duos gerų vaisių.

Laikas, kuriuo gyvename, yra atsakomybės laikas. Dievo Motina kviečia mus būti atsakingais. Mes atsakingai priimame žinią ir ja išgyvename. Nekalbėkime apie žinutes ir apie taiką, bet pradėkime gyventi taikiai. Mes nekalbame apie maldą, bet pradedame gyventi malda. Mes mažiau kalbame ir darome daugiau. Tik taip pakeisime šį šiuolaikinį pasaulį ir savo šeimas. Dievo Motina kviečia mus į evangelizaciją. melskimės kartu su jumis už pasaulio ir šeimų evangelizaciją.
Mes neieškome išorinių ženklų, kad ką nors paliestume ar įtikintume.
Dievo Motina nori, kad mes visi būtume ženklu. Gyvo tikėjimo ženklas.

Mieli draugai, linkiu jums to.
Telaimina jus visus Dievas.
Marija lydės jus jūsų kelionėje.
Ačiū.
Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios
Amen.

Pateris, Ave, Gloria.
Taikos karalienė
melskitės už mus.

Šaltinis: ML informacija iš „Medjugorje“