Čenstakavos Juodoji Madona ir stebuklas išniekinimo metu

La Juodoji Madona Čenstakavoje yra viena iš labiausiai mėgstamų ir gerbiamų ikonų katalikiškoje tradicijoje. Šį senovinį šventą paveikslą galima rasti Jasna Gora vienuolyne Čenstakavos mieste, Lenkijoje. Jo istoriją gaubia paslaptis, o ją supančios legendos prideda žavesio.

Čenstakavos Dievo Motina

Juodosios Madonos įvaizdis yra nudažytas ant medinės plokštės, kurios matmenys yra maždaug 122 centimetrai x 82 centimetrai. Tiksli jos kilmė vis dar yra istorikų diskusijų objektas, tačiau paprastai manoma, kad piktograma datuojama viduramžių laikotarpis, apie XIV a. Pasak legendos, paveikslą nutapė San Luka, evangelistas, ant Marijos stalo motina Jėzus, kuris buvo pagamintas iš medžio iš to paties kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus.

Juodosios Madonos stebuklas

Laikui bėgant paveikslas turėjo patirti įvairių peripetijų. Viduje 1382, Kunigaikštis Ladislovas iš Opolės ant kalvos pastatė vienuolyną  Jasna Gora, kur kartu su vienuoliais buvo perkeltas ir vaizdas. Tačiau ryškiausias epizodas įvyksta 1430 kai šventovę užpuolė Husitai, kad jie išniekino ikoną mušdamas ją su kardas ir sukelia a stebuklingas kraujavimas kuris pritraukė minias tikinčiųjų.

Lenkija

popiežius Klemensas XI 1717 m. jis jį atnaujino ir nuo tada buvo mėgstamas ir gerbiamas visoje Lenkijoje. Ši piktograma įkvėpė daugybę piligriminės kelionės ir pamaldos. Kiekvienais metais milijonai piligrimų atvyksta jos aplankyti, atsinešdami maldas ir užtarimo prašymus. Istorikai užfiksavo buvimą popiežiai, karaliai, generolai ir paprasti piligrimai tarp tų, kurie per šimtmečius meldėsi prieš šį šventą paveikslą.

Šiandien ši Madonna ir toliau išlieka viena ikoniškiausių svarbu katalikų tikėjimo. Jo buvimas yra simbolis viltis ir apsauga ir daugelis tikinčiųjų ją gerbia kaip ypatingą ryšį su Mergele Marija.